Žyma: papathings

Koks nuostabus putos standumas. Stovi ir māsina. Aromatas… Kaip burbuliukuos žaidžia šviesa, bet dar ne dabar, dar negalima.
O! Nusisuko, galima gurkštelt.
Cha! Nespėjai, tėvai, nespėjai!
Taip. Nespėjau sustabdyt vaikės ir ši atsikando putų besimaudydama vonelėj.

Grįžtu namo. Vaikis iš mano rankų išplešia kuprinę. Pradžiai nurenka atšvaitus. Nafig tau tėvai būt matomu kely. Iškrausto kišenes, ištraukia ausines, USB laidą ir atiduoda mažei naikint.
Vienoj kišenėj randa sulūžusią, neišmestą mašinėlę.
Geriausias žaislas tąvakar.

Darželyje rengia pasirodymą ir paprašė rast vaikiui nykštuko aprangą. Pagalbon atskubėjo kolega atnešęs mažosios tautos drapanas.
Matuojam. Rūbas truputį didokas, tad mus hobitas greit išsivadavo iš apdarų.
Koks bus vaidinimas, jei visa trupė bandys išsirengt jo metu?

Vaikystėj vis išgirsdavau apie mane ir brolį sakant, kad vienas esam mamos, o kits tėvo vaikas. Kol buvom du, buvo easy. Tada gimė systra.
Savus skirtom taip: mėgsta bulves – mamkos; mėgsta nugaros glostymą – mano.
Per dieną kelis rozus vaikiai pereina iš vieno kitam.

Niekad neužkliuvo pavadinimas „eglutės žaisliukai”. Visad rodės normalus žodžių derinys. Bet turėjau suklust. Neveltui tai – ŽAISLIUKAI.
Vaikis pasigavo pakuotę iš pirkinių maišo ir nulėkė ją spardydamas. Papuošus eglę karts nuo karto kokį nusikabina ir… mėto.

Žinot tas nuotraukas, kur visa šeima puošia eglutę? Gražūs. Laimingi. Besišypsantys.
Tai mums taip nepavyko. Vaikė lėtai, bet užtikrintai atpuošinėjo eglę. Mažius vos užmatęs fotoaparatą pasileisdavo jo link. Brangiausioji bandė sustabdyt nupuošimą ir vaikiaus nupušimą.

Ech tie jauni vyrai ir jų… žurnalai. Vaikis iš rankų nepaleidžia dėmėto, sutrinto leidinio. Pasiima jį. Nusineša atokiau. Atsisėda ir įdėmiai stebeilydamas varto. Mėgaujas vaizdais.
Va taip nevaikiškai mažius užsėdo ant žaislų parduotuvės reklaminio žurnaliuko.

Vadovas prišokavo darbe prodainiu tardamas mano vardą. Aš atgal atdainavau jam jo. Tada ans bandė sakyt, kad man nepavyko, tačiau aš toliau prodainiu pasakojau apie viską kas tuomet buvo ant liežuvio galo.

Neveltui aš savo namuose esu pats geriausias tėtis daininykas.

Einu sau ramiai, nieko nerušiju, tik capt už rankos pagriebia bedantė būtybė. Įsikimba ir nepaleidžia. Tipo vesk. Susirietęs stenu, nugara braška, tačiau vedu. Nuplykela trumpaplaukė nepaleidžia. Vos ant kojų pastovi. Griuvinėja.
Šypsaus. Einu su gražiausia mergina.

Daržely puošė eglutę. Auklėtoja pasidalino nuotrauka. Meilė susileido nuo vaizdelio ir jau ruošias pirkt skarotąją. O aš žiūriu fotkėn su vaikiu laikančiu žaisliuką ir matau, kad ans liežuvį prikandęs, vos valdos škados nepadaręs.
Mažė.
Katinas.
Eglei blogai baigsis.