Žyma: papathings

Vaikiai išves mane iš kelio.
– Tėtė, kodėl nežaidi savo žaidimo?
– Nes,.. – ir neturiu paaiškinimo.
Ir pradedu žaist. Iiiilgai žaist. O jie sėdi, ziuri, komentuoja. Gavo ekrano.

Jau kaupias saldainių kalneliai. Tai iš vienur, tai iš kitur vaikiai gauna saldėsių.
– Kas būtų jei mes VISKĄ suvalgytume? – klausia mažius.
– Kas?
– Skaudėtų pilvą.
– Tai gal atiduodam dalį saldainių?
– Neee!
Tokia vat, apsinuodijimo cukrum persmelkta Kalėdų dvasia.

Ale kaip durnai su tom Kalėdom gaunas.
Visi eina iš proto dėl tos savaitės, tai davai ir mes, visa šeima, varom iš proto. Ir dar vaikius namuos, daržely mokinam eit iš proto.
Tipo negalim dovanų dovanoti kas mėnesį mylimiems ar priryt silkės kas dvi savaites?

Tai vienas, tai kitas vaikdirbys pasako: „Tikiuosi per Kalėdas atsipūsiu, pailsėsiu.”
Kas čia per nesąmonė?!
Jokio poilsio nebus!
Bus daug dienų su vaikiais, kurie pririję saldainių, užsiturbinę nuo lempučių, blizgučių bei krūvos dovanų, nunešinės namų ir mūsų stogus.

Tuoj viską outsourcinsim. Šiandien vaikiai papuošė eglutę. Mes tik girliandą apviniojom. Įžiebėm ir paleidimo dekoratorius, dizainerius be stažo, puošt Kalėdinį kenį.
Vienu žaisliuku mažiau, bet ne toks ir gražus buvo.

Per tuos vaikius… Jei nepastebėčiau kaip mažius blogai veikia ekranai, daug galvos nesukčiau ir dėl savęs. Bet, kad jau matau, kaip žydras mirguliavimas anus nuodija, tai stebiu ką jis daro man.
Vienžo, negalima man teliko taip pat. Negalima.

Vežu vaikius. Triukšmas, konfliktai, reikalai. Atvažiuojam.Prieš išlipant dukra:
– Tete, tau patinka tyliai važiuot?
– Ta prasme, kai jūs nerėjaujat? Patinka.
– Gerai, tai namo važiuosim su mama, jos mašina.
Va ką reiškia turėt du automobilius šeimoj.

Kai nesirūpini vaikių pramogom, gauni keistu rezultatų. Pasirodo, su krūva kanceliarinių daikčiukų galima KAŽKĄ (aš nežinau ką), tas žaidimas yra azartinis, buvo dvi lygiosios ir didelis ginčas kas daugiau kartų laimėjo. Aš tik mačiau trys nuobodžias krūvas pieštukų.

Mdas… Su Nintendo konsole dabar daugiausiai žaidžiu aš.
Nes aš gerai elgiuos, tad gaunu galimybę pažaisti.
O mano neklaužados mažiai gali sau pavydžiai stebėt kaip man sekasi.

Norėjau pasakyti, kad aprengiau ir suruošiau vaikius kelionei, bet supratau, kad nė velnio aš jų nerengiau.
Jie patys apSIrengė!
SuSIruošė.
SuSIpyko ir pakeliui dar suSImušė.