Kebabas su žvakute

Apie ką pagalvojat, kai sako, kad paliekant vaikių šventę šeimininkai prikrovė lauknešėlį?
Apie sveikus saldumynus? Nealergizuojančius vaisius? Ekologiškus užkandukus?
Na tai nesisvečiuokit pas mus. Mūsų svečiai namolio gavo dvi dėžes picų, sušių ir šokoladinio torto.

Norim šventę švęst

PARTIS! Viena viešnia valgė vynuoges ir kikeno. Kita sėdus ant lėktuvo pasiledo per kambarį. Virtuvėj* buvę rakandai ir daiktai išmėtyti po visą svetainę.
Keista, kad kaimynai nesiskundė, nekvietė policijos.
Viskas baigės tik 4-tą… dienos.
Ryt pratęsimas.
*žaislinė

Žiedai sužieduotiems

Pripažįstu, esu apsileidęs gėlių dovanojimo žmonai klausimu. Totaliai. Vakar pirkau gimtadienio puokštę mažei. Prigriebiau ir gimdymo metinių rožyną brangiausiajai. Tada tik bac! suvokimas – nuo šiol veik visad teks pirkt dvi puokštes.
Netikėta eilutė šeimos biudžete.

Žydraakė, bulvės ir brolis

Šiandien vaikė pasikėlė lygį. Senstelėjo. Per metus parodė, kad yra tikra savo brolio sesė. Nes negali be jo, o kai ans šalia, negali šio pakęst. Mamos kopija. Bo myli bulves ir jas lapnodama dairos žydrom akim, bandydama nuspręst jau reik brolio nekęst ar pasigest.

Šerlokavimas stovėjimo aikštelėje

Jei kada pamatysit, kad stovėjimo aikštelėje primėtyta trapučių, šiaudelių ar kitų užkandukų, nepulkit galvot, kad čia koks paukščių mylėtojas ar žiurkių nekentėjas pribarstė.
Viskas žymiai paprasčiau. Maistu pažymėtoj vietoj buvo prisiparkavę tėvai su mažais vaikais.

Dvi močiutės ir senelis

Žinot tuos anekdotus prasidedančius klausimu: „Kiek baidarininkų reikia, įsukti lemputę?”?
Tai pametinukų prisidarytojai sau užduoda panašų, t.y. „Kiek auklių reik rast, kad galėtume pasiplaut nors trumpam?”.
Nu atsakymas visai ne anekdotinis… liūdnesnis toks.
Daug.

Kokios jūsų silpnybės?

— Tęsiam toliau?
— Aha.
— Jūsų butas įrengtas?
— Jo. Nauja sofa, ilgos baltos užuolaidos, šviesios sienos.
— Chm…
— Šeštas aukštas.
— Sunkumus mėgstat kilnot?
— Mėgstu kilnot, na jei suprantat ką turiu omeny – suokalbiškai mirkteli.
— Tai sakot vaikių norit turėt?

Kur save matot po 5 metų?

— Tai ką mokat?
— CV viskas.
— Chm. Esat dirbęs nosine?
— Ne…
— O atrama? Iš reakcijos suprantu, kad ne. Miegot mėgstat?
— Labai!
— Labai… blogai. Kiek patiekalų galit paruošt?
— 3.
— Kiaušinienę, sosyską ir šaldytus koldūnus?
— Jo…
— Tai sakot, norit vaikių…

Žalų vertintojas ir sauskelniuočiai

Svečiavimasis su vaikiais vienas nesibaigiantis galvos skausmas. Mažiai vis trupina, snarglina, seilina, muzoja, o kartais išspjauna kąsnį įtrina į baldą bei įmina į kilimą.
Nesisvečiuoji, bet tyliai vertini, ar jau reiks šeimininkams padengt nuostolius ar dar ne.

Savaitgaliai ne silpniems

— Gero savaitgalio! – visam ofisui palinki penktadienio vakarą namo išlekiantis kolega, tėvas kubu.
— Pailsėk! – kavarnai atsakau.
Žvilgsnių dvikova trunka minutę. Pirmadienio rytą aš jį pasitiksiu žodžiais:
— Tai ką? Atvarei pailsėt?
Ir abu pritariamai palinksėsim