Žyma: papathings

Brangiausioji siūlo užkandį mažiui. Aš iš tolo:
— Nenoriu!
— Tai ne tau, vaikiui gi. – aiškina gyvenimo meilė.
— Jo, o baigt tai man reikės. Gėda išmest.
— Nenori, nevalgyk.
Vaikis nebaigia užkanduko.
— Pabaigsi? – užsimiršus klausia akių šviesa.
Atsidusęs linkteliu.

Kelionės su vaikiais įdomios tuo, kad bandai nuspręst, kurią namų pusę šiandien bandysi sukišt automobilin, kurią paliksi.
Po tokios kelionės pasigirsta bildėjimas. Susierzinęs klausaus, kol galų gale suprantu, kad mašinoj paliktas žaislas bilda.
Mašinoj mašina bilda.

Brangiausioji užsižiūrėjus į vaikius viltingai klausia:
— Kaip manai, po kelių metų jie bus draugai?
Prunkšteliu.
— Taigi brolis ir sesuo! Kokie draugai?!
Močiulė pataiso:
— Sudėtingose situacijose tikrai bus.
Beliko tik mažius nuolatinės įtampos atmosferoj laikyt.

Vidinis laikrodis yra gerių gėris… kai jis suderintas.
Pabust ar pradėt norėt miego visad tuo pačiu laiku faina.
Tačiau su vaikių laikrodžiais kažkas ne taip. Darbo dienom vos pakeli net po kelių nusnaudimų, bet savaitgalį anys geba pabust anksčiau, žymiai anksčiau.

Su vaikiais niekad nežinai kaip viskas pasibaigs.
Pasiėmiau vėžimėlį ir mažę laukan pasivalkiot. Na tai išėjo dviejų kilų kelionė, kur pusantro kilo vaikę teko nešt ant rankų. Netiko sedėjimas karietoj.
Galima sakyt, kad išėjom dviese vežimėlio pastumdyt po rajoną.

Kartai nutinka negerų dalykų. Vakar lokomotyvas rėžės į mažę. Prasidėjo tyrimas. Ašaros. Kaltųjų paieškos. Teismai. Bausmė. Kompensacija nukentėjusiai. Lyg tikrame gyvenime.
Tiek veiksmo ir tik dėl to, kad vaikius sumanė plastikiniu traukiniu užvažiavo sesei į kaktą.

Vaikius su dantim toks pasileidęs buvo. Jei tik straipsnyje apie n-to mėnesio raidą užsimindavo, kad gali pasirodyt dantukas, tai šis ir pasirodydavo.
Mažoji nepasitikėjo internetine žiniasklaida. Dantis taupė… iki vakar, nes dabar ji dantuota irzulio fėja.

Vasaris šįkart pavasariškas. Kauno Santakoj būreliais važinėja mamos su vėžimėliais. Neskubėdamos aptarinėja mamystę.
Prie jų priskrieja vienišas tėtis su vežimėliu, radęs tarpą neria kiaurai mamukų būrį.
Įspūdingas greitis. Aš nespėju paskui.
Greitas miegas, mūsėt.

Kartais galvon lenda nemalonios mintys. Einu sau per perėją nešinas pirkiniais ir dviem dideliais pokais sauskelnių. O galvoj sukas viena mintis: Kad tik nepartrenktų. Tiek pinigų išleidau, o jei nudauš, tai išsilakstys sauskelniusai pavėjui, nesurinksiu.
Prioritetai.

Brangiausioji išsitiesinus plaukus pasileido darban. Vakare Močiulei pasakojo, kad net 11 valandų pabuvo be vaikių, apie juos mažai galvojo.
Tyliai dirstelėjau į chatą. 5 patikrinimai, 3 išsiųstos fotkės ir klausimas: „Kodėl mažė be basučių?”.
Na tarkim… negalvojo.