Žyma: papathings

Keista įstaiga. Maistas kelis kartus per dieną. Tipo sveikuoliškas, nu bet ką aš žinau. Vaizdas pro langą ne kažką. Tiesa, aptarnavimas profesionalus ir paslaugus.
Dabar ir nežinau kokį čia įvertinimą duot tai ligoninei, kai virtuvė ir aplinka feilina.
Du su puse?

Tikiu, kad jei jau duodi kokį maistą ar vaistą mažiams, tai turi ir pats paragaut idant žinotum, kokio britkumą kiši.
Esu ragavęs tyrelių, košelių, net mišinuko.
Begydant vaikius, vienaip ar kitaip vaistų „paragauju”, tad atidžiai studijuoju šalutinius poveikius.

Įdomu, o jūsų kaimynai tokie pat nuobodūs ir slapukai? Migdžiau aš čia ant rankų mažę vidurnaktį ir tiesą sakant neturėjau į ka žiūrėt. Visi užuolaidas užtraukę, šviesas išjungę. Jokios intrigos, jokio įdomumo.
Gerai, kad mažė lūžo pirmiau nei mane nuobodulys įveikė.

Jei šeimoj kas suserga, prasideda įtarinėjimai. Kas kvarabą užnešė? Kas toks neatsargus buvo ir drįso paspaust ranką ligoniui.
Aišku, lengva, kai yra darželiniokas. Vos tik slystelėjus ant snarglio galima pirštu rodyt į mažių.
Nors gal pats „darbo” atnešei namo.

Žaidžiam Lego kaladėlėm penkiese, Močiulė, brangiausioji, dvi štukos vaikių ir aš. Močiulė nevilty:
— Negaliu, mažiai vis griauna.
Mudu unisonu:
— Bet toks ir yra žaidimo tikslas!
Mažiam greit pabodo, tad mes griovėm viens kito statinius, o Močiulė džiaugės statybom.

— Atostogos! Dabar tai pakeliausiu!
— Pala, pala! Tu gi viršininkui sakei, kad sergančius vaikius prižiūrėsi. Kokios dar kelionės?
— Normalios tokios. Per Snargliavilį ir Auštatempertūrtaunį į Poliklinsitį.
— Kosuliaklandijon neužsuksi?
— Tai ten ir pradėsiu kelionę.

Na tėvukai ir mamukai, prisipažinkint, kas Jūsų kišenėse gyvena? Ypač, kai vaikiai sloguoja?
Kaip suprast nosinaitės? Jūs ką, pasiruošę? Čia mano vieno kišenės snargliuotos, nes neturiu kur pagautą liūlį padėt?
Čia tipo aš vienas toks, snarglius kišenėj štabeliuoju?

Brangiausioji klausia:
— Kur buvai?
— Tualete.
Palikęs vaikių stojuos eit ir informuoju, einąs patalpon su keramikiniu sostu.
— Tai gi ką tik buvai. – nustemba gyvenimo meilė.
Nepatikslinau, kad tada sedėjau po kriaukle ant grindų ir laukiau mažiaus pažadėto „mažo”.

Prieš suguldant vaikius būna momentas, kai anys miegamajam pradeda tūsintis iš visos širdies. Lipa ant lovos. Krykštauja. Nulipa nuo lovos. Laksto. Šokinėja.
Su brangiausiąja krentam į patalus tikėdamies, kad mūsų neprireiks, kol ant mūsų nenudremba paveldėtojas.

Šiandien pasiruošęs pačiom keisčiausiom fantazijom. Eksperimentams. Nekantriai laukiu ką į žinutę atsakys mano meilė.
Ko užsigeidaus? Ar pajėgsiu patenkint jos norus?
Pirkinių sąrašas trumpas.
Gerai, gebėsiu viską parvilkt namo.
O kaip Jūs aistrinatės per Valentinkę?