Žyma: papathings

Vaikystėj žavėjo nindzės. Paslaptingi, vos ne super galių turintys kariai. Mėto metalines žvaigždutes, mojuoja kardais, veidus dengia kaukėm.
Dabar ant kiekvieno kampo sutinki po nindzę. Sėlina į vaistinę. Mikliai apsigina nuo rankos paspaudimo. Veidą dengia kaukė.

Maniau, kad per vaikių priežiūrą nebėr jau ką su brangiausiąja kalbėt, kol nesupratau kame replės. Vos tik vaikiams pasidaro neįdomu ir nuobodu, o taip nutinka mūsų dėmesiui susitelkus ne į juos, anie įjungia savą balto triukšmo versiją.
Ir tai nepanašu į jūros ošimą.

Vaikių nesuprasi. Viens be kito išbūt negali. Sekioja viens kitą. Tiesia rankas, o kai pasiekia… „meilė” liejas per kraštus. Tai įkando, tai pastūmė, tai įžnybo, tai suspaudė.
Geriausiai šiai meilei tinka vitrininis langas. Vienas kambary, kitas lauke. Lai myli.

Kai vaikiui dovanojom gimtadienio proga paspirtuką, manėm, kad jau pradėsim lakstyt ir dusdami jam šaukt: „Sustok gi tu pagaliau!”. Bet taip nenutiko. Vaikis moka paspirtuku varinėt, tačiau rodos, kad jis jį išveda pavedžiot.
Per valandą nepavyko išvažiuot iš kiemo.

Tas savaitgalio skausmas, kai niežti šikną kažkur varyt. Tas standartinis penktadienio klausimas: „Tai ką savaitgalį?”.
Į kurį iškilmingai atsakysiu:
— Tą patį ką ir kiekvieną dieną!.. šią savaitę.
— Ir ką gi?
— Bandysiu išsėdėt namie! – su patosu išrėksiu aš.

Kai brangiausioji priplanuoja savaitgalius aš ramiai sakau:— Palaukim šeštadienio ryto.
O tais rytais nutikdavo įvairių dalykų. Pakildavo mažių temperatūros. Prasidėdavo snargliai. Vienžo, likdavom namie.
Vieną savaitgalį suplanavom prieš pusmetį.
Nutiko karantinas.

Kol knisaus darbe sedėdamas namie, brangiausioji plušo kieme žaisdama su mažiais. Grįžus pasidalino naujienom. Sužinojo, kad vieni susilaukė pirmo. Antri nori antro, o treti jau laukias. Kitus ištiko trečias.
— Berniukas ar mergaitė pas pirmus?
Pasimetus:
— Nežinau.

Girdėjau, kad jei kelionė darban užtrunka labai ilgai, padidėja skyrybų grėsmė.
Šiom, darbo iš namų, dienom supratau, kad ankstyvą kėlimąsi lemia ne kelelis tolymas darban, o rytiniai vaikių paruošimai.
Aišku, kelionė sutrumpėjo. Virtuvė, kambarys. Ir aš jau darbe.

Vaikiai taip pat parsinešė darbo į namus. Mažius tai tikrai atvilko visą darželio siautulį ir dar sesę pamoko.
Vienžo, namie jau du biurai atidaryti. Manasis ir vaikių. Laukiu kada brangiausioji atvers savo ofisą ir tada… Tada dviejų UABų specialistai dirbs daržely.

Karantinas dar net neprasidėjo, o jau aišku, kad sunkiausia yra… ne man, ne Katinui, net ne brangiausiąjai. Mažiams sunkiausia, pasirodo!
Vos atvažiavo greitoji vaikių priežiūros pagalba, mūsų paveldėtojai suskubo aplipt pagelbėtoją ir kokią valandą kankino tik ją.