Žyma: papathings

Kai mažiai įvaldo puoduko reikalus, pasivaikščiojimai tampa kitokiais. Susipyko vaikius su šunim už tvoros. Ans aplojęs demonstratyviai pakėlė koją, myžtelėjo ant krūmo. Vaikis atsisukęs į mus pasakė: „sysia”. Teko prie vartų palengvint mažių keliais gramais.
Kerštas?

Prieš metus mažius pradėjo pats valgyt. Mažai valgė, mažai drabstė.
Dabar vaikė ėmės treniruočių su šaukstu. Daug valgo, tai…
Brangiausioji priekaištingai:
— Tiek kartų grindis po kėdute valiau. Vėl?
Mažė nepatenkinta klesteli soste it sakydama: „Manai man lengva?”

Aš labai rūpestingas ir atsakingas tėvas.
Mažius vaikšto aplink. Rodo į bet ką ir klausia: „Kas čiaaa?”. Aš visad atsakau. Naudoju žodžius „palaidinė”, „vilkikas”. Vengiu „bliuzono” ir „fūros”.
Nes rūpinuos savo vaikio lietuvių kalbos mokytoja ir egzaminų rezultatais.

Jei būčiau nepatyręs, tai labai džiaugčiaus. Visiems sakyčiau, kad jau JAU. Viskas! Mažė priprato prie darželio. Nes nenorom išėjo iš grupės, o pakeliui link durų vis griebdavo kokį žaislą.
Tačiau aš patyręs. Palauksiu kol pabaigs darželį.
Tada ir pasidžiaugsiu.

Kadais esu rašęs: „Kas nešokinės, kas nešokinės, tas… bus veltui nusipirkęs bilietą į batutų parką!”. Gyvenimas su vaikiais nuolatinis šokinėjimas.
O įdomiausia, kad mažiai pradeda šokdint ir senelius. Pasigavo vaikis Močiulę ir nusitempė į batutą pramogaut.

Kaip greit vaikiai užauga. Kaip staiga ištinka „tuščio lizdo” jausmas.
Surinkom mažius. Pririšom kėdutėse. Nuboginomį darželį. Įstūmėm grupėn. Užtrenkėm duris, ir voila – tuščias lizdas. Trims valandoms, nes vaikę dar tik pratinam. Ji dar nearia pilnos darbo dienos.

Vaikiai labiausiai sutrikdo tėvų miegą. Kažkas sakė, kad auginant mažius tėvai praranda pusmetį miego.
Dabar svajoju, kad manieji vaikiai rytais miegotų tiek, kiek noriu miego AŠ. Bet po kelių metų papaujant, pats nebežinau, kiek gi rytais vartytis lovoj noriu aš.

Bandau nuspėt koks bus rytas. Suvedu energijos išlaidų-įplaukų balansą. Normaliai nevalgė, tai kaip ir 0 įplaukų. Išlaidos: batutas; supynės; smėlio dėžė; penkis kartus aplink sodybą; nuvaryta nuo kojų Močiulė; antras kvėpavimas išnaudotas.
Kelsis 7-tą ar anksčiau?

Išvarom prasieit po apylinkes ir mažius vos ne kožnam sutiktam sako:
— Labas!
Kai kas pasisveikina, kai kas ne. Jei nuduoda negirdėjęs, tai mažius atkaklus. Primygtinai pakartoja:
— Labas!
O iš paskos važiuojanti vaikė dar tarsteli:
— Laaba.
Privers visus sveikintis.

Sakoma, kad šunys užuodžia baimę. Panašų gebėjimą turi ir mažiai. Jie nujaučia, kad esi pavargęs, tad duodas iki išnaktų. Jie žino, jog skauda galvą, tad savo balsą užaštrina iki sunkiai suvokiamo spygčiojimo. Jie užuodžia maudžiančią nugarą, tad prašos ant rankų.