Žyma: papathings

Žinot kai nori pasidalint kokiu retu reiškiniu. Prisikvieti draugų. Sėdit. Laukiat. Nieko vyksta. Visi išsivaikšto. Tada Būm! Vėl be liudininkų.
Taip ir su vaikiais. Gali skųstis kaip su jais sunku, bet prie svečių auksas, ne mažiai.
Laikytum amžinai tuos lankytojus.

Žinau, nuskambės keistai, bet aš tai laukiu antro karantino. Per pirmąjį seniuką išmokėm naudotis puoduku. Tai antrojo metų planuojam treniruot ir ruošt suaugelių gyvenimui mažę. Nes dabar atsistoja plikų užpakaliu vonios kambary ir palieka balą.
Gal žinot ar greit?

Prakeikti konservatoriai! Ne, ne apie rinkimus apie vaikius. Užsiciklina ir neišmuši.
Vaikis mėgsta tik vieną sutrintą batų porą. Kitos netinka. Įkalbinėjimai neveikia. Tik apgavystėm ir manipuliacijom nugalėjau jo konservatyvų mąstymą.
Jaučiuos kaip koks žalstietis.

Tėvavimas savo esme yra šokinėjimas aplink ir laukimas. Visad darai arba vieną arba kitą.
Geriausiai tai suprantu stovėdamas už tualeto durų, laukdamas leidimo užeiti bei sutvarkyt mažiaus pasiekimus. Jokie skubinimai. Klausinėjimai: „Ar jau?“. Nepadės. Reik laukt.

Atsidarius betkurios influencerės mamytės puslapį sužinau, kad jos vaikučiams geriausias dalykas yra X. Ir taip kasdien vis naujas X.
Žinau, mano mažiams geriausia yra tai ką jie SUTINKA: valgyt; nešiot; avėt. Nes kai nesutinka ir ožiuojas, man prasideda X laikas.

Žinot filmą Ted? Kur atgija žaislinis meškinas?Vakar mažius pasiguldė lovon panašų padarą. Vėliau prisiminė, kad reikia ant puoduko ir tualetan nusivilko gauruočių. Pasodino ant unitazo. Po viskam kartu grįžo į lovą.
Tai jei ką dėl mažiaus keiksmų kaltinsiu meškių.

Kad vaikiai ėda tėvų kantrybę, jokia naujiena. Rodos tai įrašyta mažių darbo instrukcijoj. Bet jie taip pat graužia ir kitus. Išėjom pasivalkiot. Už tvoros ant mūsų pradėjo amsėt vilkšunis. Vienžo, šuniui pabodo lot, o mažius dar kelias minutes stoviniavo prieš tvorą.

Kai vaikiai užsigauna ir ateina paguodos, dažniausiai užtenka paprasto paglostymo bei magiško papūtimo į sopulį. Nuo tokių mažų atvejų gydimo įtiki esąs tikras healeris.
Bet kaip tenka nusivilti savim ir sava magija susidūrus su rimtesniu skausmu ar liga.

Turėjom svečių. 4 suaugę. 4 mažiai. Balansas. Apie daug ką pakalbėjom.
– Už ką balsuosit? Mes tai…
– Atsargiai, nukrisi!
– Galvoju pirkt telefoną. Ką manot apie…
– Spjauk! Nevalgyk šito!
– O man buvo toks nuotykis…
– Padėk! Užgausi svečius.
Gerai… parėkavom.

Kadais močiutė priekaištavo, kad sunaudoju per daug tualetinio popieriaus. Ot šiknius! Tada pradėjau taupyt tų laikų deficitinį resursą.
Dabar manieji mažiai tris kartus nuleidę vandenį, vamzdžiais pasiunčia ne tik popierių, bet ir keliasdešimt litrų brangaus vandens.