Kačių ganyklos

Vaikių ganymas primena kompiuterinį žaidimą, kur įveikus etapą gauni naują, sunkesnį lygį ir prieš tave stojantis bosas būna stipresnis. Mes visad kovojam su dviem.
Dabar vat sugalvojo, kad kieme kiekvienas pasileis į skirtingas puses.
Kur sustingdymo kerai kai jų reikia?

Kurčias taksioras

Vaikių transportavimas atskira tema. Visos kėdutės, daiktų krovimas, niekai palyginus su pačia kelione.
Karšta. Kondiškė vos veikia. Eismas intensyvus. Truputį pavargęs. O gale dainos. Netiksliai išsireiškiau. Balso ribų testavimas ir vairuojančio tėvuko glušinimas.

Mažių gaudyklė

Su tais vaikiais visad taip. Kokioj šeimos šventėj sėdi persikreipęs. Akys į mažius, burna į lėkštę, o užpakalis pasiruošęs šuoliui. Tačiau viską pakeičia JIS – vaikiškas baseinas. Vaikiai patys tarsi prilimpa prie vienos vietos. Neištrauksi mėlinlūpių tirtukų.

Emociniai tornadukai

Tėvavimas pilnas emocinių nesąmonių. Nuo begalinės meilės, dažniausiai kai vaikiai miega, iki pykčio šiems prabudus ir užsimanius kokio žaislo.
Išvažiavo. Liko tėvas tuščiuos namuos. O viduj, jau po kelių valandų ima kirbėt mylinčio ir laukiančio nerimas bei baimės.

Darboholikai vaikoholikai

Man įdomu. Kaip gyvena darželių auklėtojos, kurios turi darželinuką? Kai po darbo grįžta namo ir pasitinka mažius, jos džiaugias, kad galės pailsėt? Nes kas čia yra su vienu pabūt. Ar auklėtojas apima jausmas, kad parsinešė darbo į namus ir teks dirbt viršvalandžius?

Negaliu protingai patylėt

Tikrai prisikalbėsiu. Gal netyčiom visą turtą atiduosiu. Gal belinksėdamas pasirašysiu kokiai avantiūrai.
Mažius pradeda po truputį pliurpt. Klesteli priešais ir kažką labai įtikinamai pasakoja, o aš supračio neturėdamas tik linksiu ir pritariamai mykiu:
– Mhm. Aha.

Nosinė ir šaukštas smėlio

Vaikis rodo į kastuvėlio smėlyje nuotrauką, kažką suburba.
–Taip. Kasti smėlį. Kastuvėlis. – atsakau.
Mažius pradeda vaizduot kandimą.
– Ne, ne. Su kastuvu kasti, su dantukais… kąsti.
Va kodėl jie smėlį iš kastuvėlių valgo. Užkandžiauja.
Prakeikti beveik homonimai.

Yla maiše

Papizmas pramuša netikėtai. Važiuojam su kolega namo po darbo. Pakelėj sustojęs traktorius. Nesusivaldau ir išsprūsta:
– O! Koks didelis traktorius. – tarsi mašinoj sėdėtų mano vaikiai.
– Gal apsisukt ir nufotkinsi, vaikams parodysi? – juokauja kolega.
Reik atsargiau.

Slaptos istorijos

Dviejų tėvų pokalbis.
– Ko toks surūgęs nuo pat ryto? Kibo ne ta koja iš lovos išlipai?
– Jo jo… Ne ta koja pabudęs į š įminiau.
Ir viskas abiem aišku, nes papaujant kiekvienam nutinka š*dinų istorijų. Ir tai apibrėžia ne pasakojimo įdomumą, bet jo ingredientus.

Uosčiau, uostau ir ateity uostysiu

Apie vaikių kūdikišką pieno kvapą sklinda legendos. Ir pats nevengiu svaigintis tuo aromatu. Įmerkiu nosį mažių ševeliūron ir uostą iki nuprotėjimo.
Svarstau, išsivadėja tas kvapas kada nors? Ar manieji vaikiai man stogą galės nurovinėt ilgai ir legalia? Reik taupyt?