Žyma: papathings

Vaikiai stebuklingai moka viską sugadint. Pagavę TV pultelį jame atranda susinaikinimo funkciją. Žvilgsniu ar šypsena suvaro sesės nuotaiką. Bet įdomiausia, kai trumpu snūstelėjimu kelionės gale sugriauna visos dienos rutiną ir savo prasta nuotaika „džiugina“ visus.

Kad ir kaip nervus bei sveikatą ėstų mažiai, tenka pripažint juos turint gydančių galių. Nesitikėjau, kad mano močiutė, mano vaikių prosenelė, dar žinoma Babos klička, žais kamuoliu, spardys ir mėtys.
Gerai, jog vaikiai geba nuo tėvų nusiurbtom energija pasidalint.

Mažiai yra sociopatai. Rodos jiems patinka išvedinėt suaugelius iš kantrybės. Pavyzdžiui, maniškis pyko, kad dušas įjungtas. Išjungiau. Supyko, kad išjungtas. Įjungiau. Vėl negerai. Kartojam.
Susierzinau, bet mažiui šaltai žvilgtelėjus supratau: šachas ir matas.

Tėvadienio suvestinė. Vienas vaikis į lauką išsiprašė su skandalais ir… žieminėm pirštinėm. Kitas akimirkai nusisukus pagriebė sauja vasabio ir susigrūdo burnon. Abu mažiai užsidarę sandėliuke žaidė su katės dėžutės turiniu.
Tokia vat pasaulio pažinimo diena.

Aš tai nežinau kada tvarkytis turint vaikių. Na pavyzdžiui, sėdim prie pietų stalo. Vienas drabsto ryžius ant grindų, kitas riebaluotom rankytėm čiupinėja visus paviršius. Tai dabar pult ir tvarkyt, bo toks jovalas muša apetitą? Ar pavalgyt ramiai ir tada imtis darbo?

Supratau, kad visiškai nepažįstu mažių. Grįždavo abu iš darželių, ir prasideda kova dėl ramaus vakaro. Vienas atėjo, kitas kepštelėjo, pirmas makaluoja kojom, antras mosuoja rankom. Nesužiūrėsi kažkas po sekundės verks.
Bet po vieną,.. vienas malonumas tėvaut.

Stengiuos ir vaikiams neprimetinejų lyčių stereotipų. Nebandau ramint mažiaus sakydamas esą „vyrai neverkia“. Neatiminėju iš vaikės mašinyčių tardamas, kad „mergaitėms netinka“. Bet nesusivaldau ir seniukui pasakau, kad ans vyresnis brolis ir turėtų elgtis protingiau.

Žinot empatinį skausmą, kuris nusmelkia kūną pamačius kaip kas nors užsigauna?
Tai mane tėvaujant nudiegia toks paranojinis empatinį skausmas. Matau vaikį bėgantį nuokalnėn ar svirduliuojant lipantį laiptais, o pats jaučiu kaulų lūžius, nusibrozdinimus ir gūzus.

Tik brangiausioji išvažiavo iš kiemo, čiupau gražiausią merginą už parankės. Parskubėjęs namo nusimoviau vestuvinį žiedą ir palikau ant spintelės. Dabar jis tik maišys. Puoliau gamint gražuolei pietus bei nepakartojamą vakarienę.
Taip prasidėjo mano ir dukros diena.

Ką daryt su vaikių menais? Rodos reikia saugot visus piešinius, gaminukus, lipdinukus, bet mažiai tokio amžiaus, kad jų produkcija primena neišmestas spalvotas šiukšles.
O ką daryt su pieštukais apipaišytais baldais? Dažais nupeckintais drabužiais?
Nėr tiek vietos.