Žyma: papathings

Paprašiau Brangiausios paklaust dukros ar galima išmest vieną iš jos žaislų (nudrengtas baisiausiai, norėjau paskubinti reikalus).
Brangiausioji leido.
Dukra ne.
Aš ne durnas. Žinau ko klausyt.

Kol nebuvo vaikių, tvarką ir daiktų balansą palaikyti buvo lengva.
Daiktų po truputį daugėdavo, bet susimdavom ir išsimieždavom.
Dabar, tvarką reik saugot. O daiktų saugotis, nes neduok die atsipalaiduosi, tai pasilaidosi išaugtų drabužių, nenaudojamų žaislų tvane.

Vieną vaikį naktį būtinai reik apklot. Apkamšyt iki ausų. Kitas gali miegot atsilapojęs.
Vienam šalta.
Kitam karšta.
Gerai, kad abu gali miegot, kai kits knarkinėja.

Ateinu vaikių pasiimt iš darželio ir jau matau, kad namo tempsiu kokius paveiksliukus, piešinukus ar darbelius.
Svarbiausia, kad tiek, kuriems baisiai jų reik, nu niekaip negali jų nešt.
Parnešus paaiškėja, kad nešuliai eis ieškot karjeros galimybių perdirbimo įmonėj.

Mano mokykloj, seniai, seniai, integruotas mokymas, kai visi dalykai susimaišę, buvo veik neįmanomas.
Dabar, vien tik skaitydami, su vaikiais einam per sudėtingus žodžius, istoriją, geografiją, biologiją, geometriją.
Tuoj man reiks kokį vadovėlį iš naujo paskaityt.

Gavo dukra „Monster High” lėlę su grabuku.
Tai dabar karts nuo karto namuose pasigirsta:
– Karstas po lova.
– Susirink lėles ir nunešk karstą.
– Kas čia nukrito? Karstas?
Tokie mini Adamsai.

Ankstyvas gimtadienis žaidimų kambary. Po jo vaikdirbiai džiaugias, kad liko visa dieną.
Galima į dar kokį gimtadienį nulėkt. Tiesa, bet ką su tais guminukų, čipsų, picų pririjusiais ir vos vos torto paragavusiais, žaidimų užturbintais velniais dabar visą dieną veikt?

Man patinka stebėt kaip pradeda suktis „šarabukai” mažių galvose. Kai iš pradžių mąstymo krumpliaračiai stringa, kliūna, bet staiga vieną dieną, šnai, ir sukasi, vaikis supranta, jam dašunta, jis jau moka.
Vaikių mokymas mechaniko darbas, suvedinėt krumpliaračius.
papathings

Kaip grei tie mažiai auga.
Anksčiau, nupirkdavom picą. Pusė lieka. Tai dar ir mums pavalgydavom.
Dabar gi, lieka tik vienas nususęs gabaliukas. Tipo, man ką?
Sava pica pasisotint?

Kai turi sūnų ir dukrą kartais atrodo, kad pasidirbai dvi skirtingas padarų rūšis.
Šlapia.
Šalta.
Slidu.
Dukra įsikabinus į ranką, kartu pingvininiu žingsniu keliaujam namo. Sūnus gi, per tą patį ledą, skersai, įstrižai ir bėgom į purvino sniego pusnį.