Žyma: papathings

Matyt teks susitaikyt – manieji mažiai yra seksistai, stereotipų vergai. Kad ir kiek bebandyčiau juos perkalbėt, jog džipus gali vairuot tetos, ne vien dėdės, nepavyksta. O suknistas opelio kibiriukas visad atitenka tetoms, joks dėdė, anot mano vaikių, jų nevairuoja.

– Mažiai tikri murziai, – piktinasi brangiausioji.
– Tai jų amžius toks. Purvintis, – advokatauju.
– Pažiūrėk į mano striukę. Visa paišina.
– Amžius toks…
– Kieno amžius? Koks amžius? – speičia mane į kampą.
– XXI. Skalbiankės, skalbimo milteliai… – suku uodegą.

„Turėsi vaikių, kitaip galvosi“. Čia man vienam šita mintis sukas, kai mažių neturintys žarsto išminties perlus? Čia normali tėvavimo būsena?
Aš stiprus. Dažniausiai nieko nesakau, bet kartais… Kartais tik ranka numoju ir dairaus kur nulėkė maniškiai kamikadziaut.

Scena. Apverstas stalas, išvartytos kėdės. Aktorius tai užlipa ant stalo, tai nulipa. Burba po nosim, staigiai spygiu balsų prodaimiais kažką pasako. Aktorė eina ratu, neaiškiai niūniuoja po nosim. Griebia knygą. Įnirtingai varto. Meta šalin.
Ko ne modernus teatras?

Visi supranta, kad vaikiaims reik paaiškint apie švarą, valgį, tualetą. Dar reik su jais kalbėt apie seksą ir mirtį.
Pastaroji tema dažniausiai pagauna bežiūrint Frozen, kai tenka pasakyt, kad princesių Elzos ir Anos tėvai mirė.
Kažkas viduj kiekvienąkart trakšteli.

Manau, kad daugeliui vaikiškų prekių gamintojų privalo… turėt vaikų. Nes nu, Jėzumarijajuozapaišventas. Nemanau, kad dizaineriai, inžinieriai nori keliaut pragaran vien dėl to, kad pižamose skylės galvai per mažos ar papirtukui permontuot reikia visos įrankių dėžės.

– Papas! – rėksmingai pareikalauja mažius ir atsisako eit miegot.
– Koks dar papas? – pasimetu.
– Papas! – keliskart reikliu tonu kartoja atžala.
Einam ieškot papo. Vaikis iš žaislų krūvos ištraukia PikAPO modelį.
Dūžta gašlios fantazijos namuos rast besimėtantį papą.

Sūnų reikia išmokyt visokių diediškų dalykų. Šiandien vat, susiradom tvoroj skylę ir grožėjomės nuo mūsų akių paslėptais… traktoriais.
Vienžo, mokau principų, kur pritaikys ne mano reikalas*.
* kai pilnametis; nepažeidžia kitų asmenų teisės į privatumą; nepagauna.

Paauglystėje nesupratau, ko tėvai parinas, kai ilgai negrįžtam, kol vienąkart pačiam teko vėlų vakarą laukt gimdytojų.
Dabar suprantu, kad brangiasiųjų laukimas su baime jiems išvykus, yra senėjimo dalis. Ne gana, kad tėvaujant peršikinėji dėl visko, tai dar ir šitai.

Vaikių vedimas į darželį per pandemiją įdomus. Stovėdamas prie ugdymo įstaigos durų išsikvieti edukologijos profesionalą, kad ans mažius paimtų ir paedukuotų kelias valandas. Vakarop ateini, skambteli ir gauni jau išedukuotus palikuonis.
Galėtų dar į namus pristatyt.