Žyma: papathings

Naivu tikėt, kad evoliucija visad eina tik pirmyn. Mažė šaltu metų laiku nusprendė atsisakyt žmogbeždžionių ir homo sapiens pranašumo – nykščių. Apsimauna kumščtines pirštines ir nykščiai niekad nepapuola landon.
Žinot kaip sunku taip dėvint pirštines nešti pomidorą?

Karantinas pakeitė gyvenimą. Neseniai supratom, kad vaikiam normalu, jog maistą, drabužius, dovanas atneša kurjeris. Jie jau net šaukia ir baladoja per langą užmatę Wolt uniformą.
Mažiai nebežino kas ta parduotuvė yr. Ir gerai, ožiaivimasis netoks įspūdingas e-shope.

Žinau, kad visi mes be fantazijos, kurie per Velykas dovanojam vaikiam Kinder kiaušinius su žaisliukais.
Tai pas mus, po tokios neoriginalios dovanos išsirito Motiejus. Ne, ne Valančius. Tiesą sakant nesuprantam kodėl Iron Man figūrėlė užsitarnavo tokį vardą.

Keistas jausmas apima prie Velykų stalo. Sus metus mažius bandai įpratinti būt atsargiais, o čia bac! Įduodi trapų maistą ir liepi jį daužyt. Kaip pypliams išaiškint, kad tik vienąkart metuos taip žaidžiam, kad kiaušiniai turi būt virti?
Mokslo šaknys su lukštais.

Jei vaikiai klaus kodėl neišsaugojom jų darbelių, atsakysiu: „barbarai“. Jei užsimanys paaiškinimo, pirštų besiu į juos.
Netekom kalėdinio atviruko. Šiandien nugaišo du velykiniai. Mažiai sutartinai dekonstravo savo menus.
Na ir mes, ne dideliausi meno gelbėtojai.

Kai mažiai mokės vaikščiot, jie atrodė it girti briedžiai. Kaip ir stovi, kaip ir eina, bet ne ten, o kakta taip ir taikos gūzą gaut trinktelėjus į kampą.
Dabar tas pat su kalba. Kaip ir suprantam žodžius, kaip ir aiškūs veikėjai, bet kas ką pastūmė, primušė neišeina.

Atvirai kalbant, nesuprantu žmonių, kurie rezga intrigas, lipa per kitų galvas, bele tik pasiektų kokį postą ar sostą. Iki šiol…
Mažės garderobe yra Elzos kostiumas. Ji pasiruošus beveik beleką daryt, kad tik apsirengtų žydrą suknelę.
Bet po to,.. po to ledo ragana.

Žinia, vaikiai geri nervų, sveikatos bei tėviškos kantrybės edikai. Jie taip pat gerai moka nusodint gimdytojų gyvybinės energijos batarkes. Tad smalsu pasidarė. Kaip Jūs tas batarkes vėl pakraunat? Kokių veiklų griebiates?
Aš čia ne sau, dėl draugo klausiu.

Vaikystėj aš ilgai neužmigdavau. Paauglystėj reikėjo patogios lovos. Jaunystėj reikėjo tylos, tamsos ir ramybės.
Dabar? Po metų miego stalčiuj šalia besimuistančio mažiaus, aš galiu miegot ant grindų.
Va taip vos ir nepramiegojau šios dienos įrašo rašymo.
Saldžių!

Dar taip nebuvo, kad visa šeima būtume nukentėję. Brangiausioji vos ne vos išsikrutino iš lovos. Man ilgą laiką truko jėgų net koją iškelt. Apie vaikius net nekalbu. Geibūs. Vos kąsnį burnoj nulaiko.
Va ką su žmogais padaro laiko sukinėjimas ir ėjimas į darželį.