Žyma: papathings

Mažoji reikalauja kažką paduot.
– Sakyk: „Tėti, prašau paduok“ – mokau dukrą.
– Duok.
– Sakyk: „prašau paduok“.
– Duok.
– Sakyk: „prašau“ – visai nuleidžiu kartelę.
– Pašau.
– Sakyk: „Tėti, prašau paduok“ – bandau laimę darkart.
– TĖTĖ, DUOK!
Kur vis dingsta „prašau“?

Vaikiams labai svarbu pasidarė išsiaiškinti, kas ką jiems padovanojo ar davė. Klausinėjimai nesibaigia. Vis vardinu dovanotojus, giminiečius bei šeimos draugus.
Nežinau, mažu kokį pliusų-minusų sąrašą sudarinėja. Gal bando nustatyt, kuris prietelius dosnus turtuolis.

Žinokit, as nepakartojamas, afigenas tėvas, kai… vaikai leidžia. O kai neleidžia, tai aš prastas tėvas. Ožiuojuos, rėkauju, pykstu. Vat lygiai kaip, kad mažiai… Žinos kaip man neleisti būt afigenu.

Ne, nu bet jie nenugalimi. Susipykom dėl tvarkymosi, visas kambarys nusėtas žaislais. Iš to siuto, surinkau viską ir paslėpiau maišuose sandėliuke. O jie… O ką jie? Susirado kažkokią šiukšlę, pakabą bei snarglį ir toliau sau, lyg niekur nieko, žaidžia, pramogauja.

Papavimas – didelis minų laukas. Vienas neteisingas sprendimas, žodelis ir tu jau personalizuotam pragarėly.
Balionai yra gerai. Pripūsti ir užrišti balionai dar geriau. Tačiau kodėl nusprendžiau vaikiams pripūst vieną ir parodyt kaip juokingai šis paleistas skraido?

Tėvavimas pilnas beprotiškų nutikimų.
Abu vienu užsimano ant puoduko. Susodinam pagal geriausias šių dienų tradicijas, saugiu atstumu, kad nesusimuštų. Vaikiai suokalbiškai susižvalgę ima vienu balsu rėkt.
Beprotiškas myžnių choras. Kelios minutės kankinančio meno.

Esmė treniruotėse. Kai diena iš dienos malies du dviem vaikiais, netikėtai lengva pasidaro, kai tenka prižiūrėt vieną. Aišku, kas nors pasakys, jamkit trečią, bet gi žinau, kad lengviausia, kai nereik nei vieno prižiūrėt. Manęs neišdursi, aš vaikius į darželį vedu.

Kai vaikių neturėjau, nesupratau posakio: „mažiams viskas, kas geriausiai“. Dabar su brangiausiąja mums aišku. Nes eilinę internetinę parduotuvę atsidarę, sau mizerį, piguvą susirenkam, o vaikiam krūvą nepigių batų, kelnių, striukių.
Na ir kas, kad per mėnesį suvarys.

Vaikių žengimas į kalbančiųjų pasaulį stebuklingas. Staiga jie išnyra iš chaotiško šlebizavojimo. Atsiveria nauji pasauliai. Gąsdinantys pasauliai.
Vat mažė, vaikšto ratu kartodama: „prisikėlęs karalius, miręs…“. Laukiu namuos atsiveriant portalą į kitą dimensiją.

Bet tai skirtingus vaikius pasidarėm. Susirinko kieme antikarantininis mažių pulkas. Tiesiog visi kaimynai išlindo į saulę su savo paskolu paveldetojais.
Vaikius nuo minios į šoną, ieško nuošalesnio kampo. Mažoji vidury minios su paspirtuku. Visiems kojas pervažiavo.