Žyma: papathings

Jei nori pakenkt ekologijai – pasidaryk vaikių. Ne tik užauginsi naujų vartotojų, bet ir susidūrusi su kvailiausiu švaistymu.
Visos lempos bus įjungiamos tada kad jų visai nereikia. Vanduo tualete bus nuleidžiamas kelis kartus. Tualetinis popierius tirps pakais.

Kartais gerai, kad vaikiai dar daug supračio neturi. Pavyzdžiui, jei jie kokias penkiolika minučių ištvertų tyliai pagulėję, galėtų beleką daryt šalia užsnūdusių gimdytojų.
Bet jo… Penkiolika minučių ramiai. Ne vaikių jėgoms toks išbandymas.

Jaučiasi tas vaikių pasidalinimas. Man tenka sūnus. Brangiausiąjai dukra. Tai naktim aš negirdžiu zirzenančios mažės. O mamukas retai girdi, kaip naktim tėvuką kviečia vaikis.
Patogus glušumas.

Vaikis išėjęs į laiptinę sustoja aikštelėj, surėkia, palaukia kol užsidega lempa. Išdidus ir laimingas žvilgteli į mane ir kitoj laiptų aikštelėje kartoja klyksmą. Lempa įsijungia. Lipa toliau.
Nesuprantu. Jis mano, kad lempos su judesio davikliu jo riksmo išsigąsta?

Mažoji žaidžia.
— As kamane! – iš taikos įkast.
— Kamanės nekanda. – stabdau antpuolį.
— As sisia! – suprask „širšė“. Vėl šiepia dantis.
— Sisia nekanda. Sakyk „širšė“. – gudrus ėjimas, žinau, kad neištars teisingai.
— As… muse! – kaukši dantim.
Bile pasikandžiot.

Detektyvas su raganom tęsias. Dabar jau dukrą kamatinėjam, kas mažiam pripasakojo apie piktas burtininkes.
— Kas tau pasakoja apie raganą? Auklėtoja? Darželio draugai? Brolis? – bandoma spėliot.
— Zmones. – akimirką pasvarsčius atsako mažė.
Ach, tie… ŽMONĖS!

Atrodo, kad kažkas vaikius prigasdino raganom. Klausiu sūnaus:
— Bijai raganos?
— Ką? – akimirkai pakimba mažius. — Jos? – ir pirštu beda į sesės pusę.
Ragana toliau knisas savo reikalus.

Kol mažiai maži gali kas savaitę jiem kokį daiktą pirkti. Taip greit auga, kad viską išauga.
Dabar gi. Batų per du dydžius priaugti negali per pusę metų.
Stoviu parduotuvėje prie kūdikių drabužių ir nesuprantu. Šopoholiko lomkės ar noriu trečio.
Paimsiu čipsų šįkart.

Iš mašinos namo grįžtu pilnu glėbiu žaislų. Gali pasirodyt, kad sukalėdųsenelėjau ir susiruošiau apdovanot mažius. Tačiau viskas ne taip. Namo grįžta į automobilį nukeliavę ir kelias baisias naktis tremtyje pagyvenę žaislai.
Reik tvarkytis, kol dar netrukdo stabdyt.

Kai buvau mokytoju, ant manęs mokiniai testavo aukšto dažnio garsus, na tuos, kur senukai negirdi. Tada dar girdėjau. Labai didžiavaus, kad pensija toli.
Dabar vaikiai ne testuoja, bet kankina aukšto dažnio spygavimais. Dabar liūdžiu. Laukiu tylesnės senatvės.