Žyma: papathings

Dvi valandos be vaikių savaitgalį. Valio! Ta proga išlėkėm į miestą… Vilkaviškio miestą. Nupirkom mažiam rūbų. Po to po miestą draskėmės nešiodami tuos pirkinius 10 kilų.
Kam mums tas poilsis? Va kiek energijos iš tikro suėda vaikiai. Per dvi valandas neištaškysi.

Augant vaikiams kelioninių kuprinių nemažėja. Tik daugėja. Viena mūsų sukrauta ir dar dvi mažių asmeninės.
Tiesa, pirmoji pustuštė. Mažiaus tašėj du kilai mašinyčių. Vaikės, dūsta sugrūsti minkšti žaisliukai.
Po kelionės mes viską tempiam namo, nes KAI KAM nėr jėgų.

Mažiai žaidžia. Gražiai žaidžia. Jau pusvalandį TAIKIAI žaidžia.
Stebiu, mažu galima nuspėti jų būsimus pomėgius. Vaikis apsimeta katinu, o mažės juo rūpinas.
Vienžo. Dukra bus moters su katinais. Sūnus mėgs paėst, pamiegot ir būt paglostomas.

Po truputį mano mažiai tobulėja. Tai vieną, tai kitą dalyką jau padaro patys. Tačiau kol aš kojom gebu per dešimt sekundžių padaryt tai, kam anys iššvaisto dešimt minučių, ir vis vien manas kojų darbas geresnis, tol žinau, kad esu dar reikalingas.

Na visad taip. Kaip tikras išdidus tėvas filmuoju mažių važiuojantį keturačiu, t.y. dviračiu su prikabintais ratukais. Vaikis varo, kelias dulka, o tada tik šnai ir verčias ant šono. Delnais per žvyrą. Ašaros.
Kai gerumo tėvas. Bile pafilmuot, bile telefas rankoj.

Kiekvienam mažų vaikių tėvui reik palaikymo, kai jo mažiai užožkėja viešumoj. Vienintelė vieta, kur vietoj kreivų, smerkiančių žvilgsnių susilauki kažkiek supratingumo bei užuojautos yra darželio kiemas.
Visi čia vienos genties nariai, visi kovoja su ožiais ir ožkom.

Seniukas dar eina pietų miego, mažoji gi, metė šitą nesąmonę.
Dabar tarp manęs ir Brangiausiojos vyksta tylios lenktynės, kas migdys vaikį ir gaus teisę į poguliuką, o kas šokinės aplink mažę.

Viskas su tuo tėvavimu eazy peazy. Reik tik nuosekliai, kantriai ir pagarbiai ugdyt mažių įpročius. Paprašyt. Padėkot. Atsiprašyt. Valytis dantis. Tik tiek.
Problemą, tik ta, kad savų tai normaliai nesuformavom. Kas laiku eina miegot? Kas valgo tik sveiką maistą? A?!

Nežinau kaip turint daugiau nei vieną vaikį jų neatskiriant suprast, kad mažiai yra protingi, mieli, draugiški ir šiaip nusisekę paveldėtojai.
Nes jei jie visad kartu, tai atrodo, kad ne vaikius, o bepročius ant steroidų augini.

Žiūriu į dukrą ir matau žmonos giminę. Matau uošvienę, žmonos sese, Brangiausiąją iš jos vaikystės nuotraukų. Savęs ne trupučio.
O tada mažė šast ir susuka liežuvį į vamzdelį. Mano giminės gebėjimas.