Žyma: papathings

Man patinka tėvaut. Ypač ugdyt naujus mažių įgūdžius.
Pavyzdžiui mokom vaikius mandagumo. Tai dabar stovim viens prieš kitą, pikti, susierzine ir labai negražiai, nemandagiai mokomės mandagumo.
Myliu tėvavimą.

Esu afigenas tėvas. Vaikiai nuo manęs neatstoja. Reikalauja dėmesio. Jau kelias minutes jie kartoja:
— Tete, p(r)aasau, daa(r) padaa(r)yk!
Truputį pasilaužau, bet darau. Vaikiai krykštauja, juokiasi, o pats stipriai kramtau gumą, ruošiuos dar vienam burbulo pūtimui.

Turim tradiciją, prieš einant miegot atsibučiuojam. Kartais, skubėdami pamirštam. Brangiausiojos iš miegamojo:
— Rapolai, ateik duot dukrai bučkį!
Kuičiuos nuo migdomo sūnaus. Atsiprašinėju. Sakau greit grįšias. Pasigirsta dukros balsas:
— Apalai, ateik! Duok bučkį!

Kai kas iš vaikių serga, tai naktis leidžia tėvų pažastyse, tėvų lovoj. Kai pusę nakties kosėja tau į veidą, o kitą pusę spardo, susimąstai, koks velnioniškai stiprus vaikdirbių imunitetas. Tiek vaikiškų ligų namuos pabuvojo, o tu kaip dirbi tevu, taip dirbi.

Kiekvienas vaikdirbys turi atsėdėt. Prisidirbai? Tai atsėdėk. Pirmus du metus atsėdi vaikį auginamas iki lopšeliui tinkamo lygio. Po to atsėdinėji po savaitę, kelias, mažiui sergant darželyje. Ne vaikių auginimas, o namų areštas su trumpom atostogom darbe.

Per vaikių turėjimo metus visi man išduoti biuleteniai skirti mažių slaugymui.
Klausimas. Kaip tokiam sveikam tėvui tokie ligoniukai pasidarė?

Tik norėjau pagamint sriubą, kurios mažiai nevalgys. Tačiau kol skutau daržoves, sudalyvavau muštynėse, turto dalybose, guodime, tvarkyme.
Kokio velnio?! Galėjau tai ir be sriubos turėt. Bet ne, kaltė graužtų, jog nepasiūliau normalaus maisto, prieš duodant trapučius.

Jau visi vaikturiai susitaikė su tuo, kad namuos tvarkos nebebus niekad? Kad visi tie siurbimai, valymai, žaislų dėliojimai yra beviltiškas bandymas suvaldyt entropiją, kurią mažiai tik greitina ir greitina.
Susitaikėt? Ar tik dabar, besidarydami po namus, suvokiat?

Žinot tą egzistencinį liūdesį, kai tau ne taip apauna batus, netyčia savo žaislu susitrenki kaktą, nukrenta ant žemės išsprūdęs trapučio gabalėlis. Taip norisi rėkti. Taip noris, kad imi ir rėki iš visų plaučių.
O, kaštonas!

Man reik išsiaiškinti. Ar aš vienas toks, kurs vaikšto po namus rankioja vaikių paliktus trupinius ant grindų, baldų ir po to suvalgo. Ar čia vaikdirbių natūralus maitinimosi būdas?