Žyma: papathings

Būna dienų, kai vaikiams esi dievas, tačiau būna ir tokių, kai, anot jų, nesi tinkamas net užpakalius šluostyt.
Vienžo, dėl kokio š negalėsi sutvarkyti š dažniausiai ir nežinai, bo anys tau nesiteikia paaiškinti.

Vaikis pradėjo matuotis. Užmato, kad sese turi kokį daiktą, pasiima panašu, ar net identišką. Pribėga šaukdamas:
— (R)eikia matuotis! – pridėta, pamatuoja, kelis kartus pakartoja ir nusprendžia. — Mano didesnis! – išdidžiai nueina šalin.
Mažu tai Y chromosomoj?

Auga kontrabandininkas. Pasiimu mažių iš darželio, o jo rankos pilnos mašinyčių. Iš pradžių pamaniau, kad nukniso iš grupės, bet po to atpažinau savas.
Pasirodo, ans ryte suslapstė kišenėse savo turtą. Dabar teks daryt kratas prieš paleidžiant darželiaut.

Pasakymas esą mažiai yra angeliukai, kurie nuo debesėlio nusileidžia į mūsų gyvenimus yra labai perdėtas. Greičiau jau demonai, kuriuos reikia sutramdyt. Nes nu niekaip kitaip negaliu paaiškint jų sadizmo, kai pasiskundžiu, kad kažką skauda. Būtinai gausiu smūgį popą.

Patinka dienos, kai visa šeima gyvena tuo pat ritmu. Faina, kai visi būna gerai nusiteikę, pilni energijos.
Šiandien džiaugiuos, kad po šeimos šventės, visi draugiškai norim tik vartytis ant sofos ir žiūrėt multikus.
Šiaip žiūrėtume ką nors kitą, bet tiks ir multikai.

Giminės šventė. Vaikiai nusilakstę. Nusidūkę. Vienas stiklinėm akim, kitas dar stūmdo balionus, tačiau šie jo nedžiugina.
Miego eit nenori. Aprengt pižamom vis vien veržias atgal į balių. Kaip su kokiais girtuokliais reik kovot, įtikinėt, guldyti.

Sugadino darželis vaikius. Kol sirguliavom, visi buvom namie jokių ten pieštukų, jokių poguliukų. Vaikiai, šnai, ir miega devintą. Dabar gi, grįžta pamiegoję iš darželio. Pilni energijos. O mes tai darbe nepamiegam. Tūsintis? Dėliones dėliot iki išnaktų?

Dėlionių diena. Prieš darželį komandinis dėliojimas. Vakare konkurencinis, kas greičiau. Tiek ryte, tiek vakare, mažiai naudojosi atrastu malonumu. Galėjo susipykt, susimušt, bet paskutinės detalės įstatymo kaifo viens kitam neužleido.
Dar viena piktumų priežastis.

Toks keistas jausmas. Žinau, kad papapėjęs tapau geresniu. Tipo daugiau kantrybės, empatijos, geriau susivaldau. Tačiau žinau, kad nesu bais geras tėvas. Tai dėl vieno, tai dėl kito dalyko nusiviliu savim.
Tad sprendžiu, aš pagerėjau ar pablogėjau. Ar tas ant to?

Ką jūs su ta pridėta valanda darot?
Mes tai einam iš proto. Nesuprantam kada čia vaikiams valgyt duot, kada praust, kada migdyt. Nori pažiūrėt pro langą, o ten naktis.
Buvo po šešių penkiolika vakaro.