Žyma: papathings

Nesuprantu. Ryte vaikiai gi turi būt pailsėję, pasikrovę jėgų, na ir kas, kad juos žadinu. Bet ne… Pakėlus kiekvieną dar reik ant kelių pasūpuot, apkabinus palaikyt, meila anuos uženerdžizint. Kitaip ne rytas, o mini pragaras.

Mažius turi kuprinę pilną mašinyčių. Trys kilai hot wheelsų, kinietiškų šūdniekių, pusinių replikų bei dar velniažin ko. Teko kelis kartus padėt užsidėti kuprinę ant pečių. Vaikis konstatavo:
– Sunku.
Ane? Vaikystėj turėjau vieną repliką, ir ta buvo sovietinė čaiką.

Jaunystėj jaudinaus ką žmonės pagalvos. Ar tinkamai apsirengęs. Ar neišsiskiriu iš minios.
Dabar man svarbu išgyventi dieną. Tad namo parėjau su rožiniu princeses lankelių ant savo plikos galvos. Nes paprasčiausiai neturėjau laisvų rankų tempiant mantą po kelionės.

Tėvaujant gali parintis dėl bet kokio š. Tai jo per daug, tai per mažai. Tai jis per kietas, tai per skystas.
Vaikei truputį užkietėjo, tad nerimaudamas po visko klausiau, ar neskaudėjo, ar viskas gerai.
– Buvo smagu, – reziumavo mažė.
Kad tu žinotum kaip mums smagu.

Papuoliau į krizę, tą, kur esu kaltas ir nežinau kodėl. Paišiau mažiui raides. mamos – M. Tėtės – T. Ir prireikė Tomo raidės. Drąsiai piešiu T. Vaikis erzinas, pyksta ne T. Išbėga iš kambario. Kažkas trinkteli. Tylu. Ateina nešinas D raide.
Matyt, ne Tomas, o Domas.

Viena vertus amžius prideda cinkelio tėvaujant. Kitaip supranti laiką, santykius, ryšį. Bet velnias, kaip sunku užmigdžius vaikį tyliai išsirist iš lovos, o lipant laiptais neklaksėt sustingusiais sąnariais. Vakarais bijau, kad pažadinsiu juos savo traškančiu kūnu.

Kai serga mažiai visus ant pirštų galiukų pastatom. Namuose cyku, ramu.
Neduok die, liga prikibs prie vaikdirbio.
— Tėte, tau skauda galvą? Gerai, tada aš bandau lipti tau ant kupros ir padainuosiu tiesiai į ausį, visu garsu, ‘Let it gooo!’ – toks nutylėtas monologas.

Sakoma: ‘pasakyk garsiai ko nori ir Visata išpildys’. Bet tik ne tėvaujant. Su Brangiausiąja garsiai paplanavom kaip kartu, be mažių praleisim sutaupytą lapkričio mamadienį ir jis sudegė ant vaikio ausų uždegimo laužo.
Slėpkit nuo Visatos savo planus ir norus!

Nuvežėm vaikius eglutės pažėt. Tai žaliaskarei 10 sekundžių dėmesio. Autokrautuvui, kurs ardė sceną, 30. Traukinukui 45. Balandžiai ir varnos buvo gainiojami minutę. Tada išgirdom: ‘noriu namo’. Pasikrovėm Kalėdinės dvasios, užteks iki kitų metu.

Prisigalvojam taisyklių, o po to patys kenčiam. Vaikiams neleidžiam nešt maisto į antrą aukštą.
Pats nešinas obuoliu, kava ir saldainiais, mintyse: kad tik greičiau suvalgyt, kad tik mažiai neužmatytų. Vienžo, jokio kaifo iš greito rijimo.