Žyma: papathings

Mokymasis apie virškinimo sistema buvo toks įtraukiantis ir linksmas, kad mažė net nusivartė nuo lovos aukštelnika.
– Dantys daro cak cak. Skrandis daro čak čak. Žarnos daro vhoau vhoau. Kakas! – ir taip daug kartų, kol neužknisom Brangiausios ir nenuvarė visų miegot.

Vaikis piktas, verkšlenantis šaukia:
– No(r)iu meilės!
Staiga viduj susikaupęs susierzinimas bei pyktis dingsta. Lengviau apkabinti, paglostyt, paguosti ir susitaikyti, nei ilgai kariauti. Lengviau, nes žinau ko jam reikia. Lengviau, nes meilę duot – mano darbas.

Turiu blogą įprotį. Kol Lego nesudėlioju pagal visas instrukcijas, tol ans negali gyvuoti kaip organiška plastikinių kaladėlių krūva. Šiandien greitom, greitom vieną rinkinį sudėliojau visais variantais. Nuo šiol vaikiai gali statyti, daryti beleką. Liko dar vienas.

Mane ištiko Kalėdų stebuklas. Ne, ne religinė egzaltacija dėl dievo sūnaus gimšės. Ne, neapsinuodijau mišraine, bet likai gyvas. Viskas daug proziškiau. Mano vaikai, KARTU žaidė kokią valandžiukę ir NESUSIMUŠĖ. Stebuklas! O po to pradėjo viens kitą badyt šiaudeliais.

Norėtųs supaprastinti Kūčių meniu, nu kad vargt mažiau, bet neišeis. Nes tik per Tą vakarienę būna proproprosenelės blynai iš kopūstų ir pupelių. Tik Tą vakarą proproseneles virtiniai su grybais. Tik Tą šventę švenčiam su prosenelės žuvim.
Tiek kartų prie Kūčių stalo.

O tai yra tokių drąsuolių, kurie išdrįsta pasakyt mažų vaikų tėvam: ‘išeikit iš komforto zonos’?
Nes, tiesą sakant, jau senokai bebuvau ten, tai norėčiau grįžt į zoną… komforto.

Iš vieno pokalbio su kitais vaikdirbiais:
– Tai ar visi sveiki? – klausiu tiesmukai, nors žinau, kad tai pavojinga tema.
– Mes nenaudojam šito žodžio? – gaunu atsakymą ir matau kaip pašnekovas ieško medžio į kurį galėtų pabelst.

Ryškiai padarėme spragą vaikų išsilavinime. Prisirankios visokių briedų daržely, kieme. O po to teks raudonuoti, kai anys leptels ką. Bet man nepatogu, negaliu apie tai kalbėti. Tabu.
Tad su Brangiausiąja tylim ir tik pusę lūpų kalbam apie tai,.. apie Kalėdų senelį.

Pradėjo vaikiai žaist vaidmenim. Tai jie šunys, tai mažė mergaite tampa (nesuprantu ir aš). Bet geriausiai, kai vaikis sugalvoja žaist tėtį.
Sėdžiu, stebiu žaidimą, o pats it egzamine. Ką apie mane paveldėtojai privaidins? Dėl jo teks raudonuot?

Kartais iš tinginystės galima išspaust naudos. Na neįnešiau į sandėliuką vaikų čiuožyklos, na ir kas? Dabar galiu visus kurjerius naviguot. Eikit į laiptinę, kur stovi vaikiška čiuožykla. Aišku, kai prisininga, tada ne kažką.