Žyma: papathings

Kitą vertus, žiemos rūbai gi gerai. Kur jie ten pabėgs su sunkiais botais, storom kelnėm bei judesius varžančiom striukėm? Nepririnks šiukšlių nuo žemės kumštinėm pirštinėm.
Bet kai tuos purvinus šarvus reik nurengt nepridrabsčius purvo namie pradedu laukt pavasario

Gerai užsirašyti idėjas vyresnių žmogų gimtadienių dovanoms. Nes žinot, praeina sekundė ir gera idėja dingsta. O su vaikiais… NE. Nes anys kas sekundę mėgsta, myli, dievina vis kitą dalyką, veiklą, žaislą.
Kokia geriausia dovana vaikiui? Šiuo metu duršlekas.

Iš pradžių mokėm kalbėti. Po to pasakyti, kad reikia pagalbos. Dabar baigiam išmokyti gražiai bei tiksliai paprašyti pagalbos.
Tai vienžo, vaikis pradeda apeidinėt sistemą ir mandagiai paprašo jam padėti padaryti tai, ką šiaip jis turėtų savarankiškai pasidaryti pats.

Gydai. Slaugai. Valai snarglius. Darai inhaliacijas. Saugai nuo visko ko tik susigalvojo. Ir tik šnai, prie darželio durų abu, dvi dienas nekrenkštelėję, pradeda kosėt.
– Na jau ne, tik ne po savaitės lazarete, – po nosimi burbėdamas įstumiau vaikius darželin.

Praserga vaikiai savaitę ir suprantu, kad pamiršau kaip anuos vest į darželį. Kada ten keltis, kaip ten ruoštis. Vienžo, bus ryt įdomu, nes be to, dar pamiršau kaip eit į darbą.
Praėjo tik savaitė, o galvą mažiai praūžė iki skylių.

Pasižiūriu į šeimos vaistinėlę ir suprantu, kad vaistų daugiau turi mažiai nei aš.
Iš vienos pusės gerai, ne toks jau ir kriošena, iš kitos… Vaikiai, kas per velniava?!
Gal jau baikit per visus galus varvėti ir barškėti? A?

Dukra pakreipus galvą žaismingai pasako:
– Tete, aš tave myliu, – ir nusišypso.
Sūnus prieš užmiegant pataluos stipriai apkabina ir sušnibžda:
– Myliu tave.
Ir nors suprantu, kad ne iki galo jie supranta ką reiškia meilė, bet man nuo jų žodžių taip gera, gera.

Geriausias dalykas dovanotam žaisliniam visureigy yra ne migalkės ar sirena. Nea… Geriausias dalykas yra bagažinė. Ten galima sukišt lokį, tigrą ir nuvežt juos į kalėjimą. Arba lėlytę į ligoninę. Bet geriausia, kad ten galima paslėpt nebaigtą valgyt dešrelę.

Kartais noriu, kad mano krūtinė būtų plati kaip dvigulė lova, nes kai abu mažiai supuola pasisiurbt tėvo meilės ir gerai atspardyt viens kito, o kartu ir manęs, jie nepasiektų brolio ar sesės dantų trumpom savo kojytėm.

Nemyliu vasario. Nusinešė jis daugel mano senelių. Kiekvieną kartą jam atėjus bijau, kad pagrobs ir paskutinę iš tos kartos. Tačiau dabar šio mėnesio nemėgstu dar labiau, nes kai tik vasaris, tai arba ligoninės, arba biuleteniai su per šiltais vaikiais ant rankų.