Žyma: papathings

– Sportas šiandien bus? – klausia sūnus.
– Tau šiandien krepšinis, – atsako jam sesė.
– O futbolas?
– Tau rytoj futbolas ir anglų.
Dukra atsimins, suadministruos.
Aš jau kartais pamirštu kas kada, bet įdomiausia stebėt sūnų. Jie gi toj pačioj grupėj, o jis plaukioja.

Dukra supyko, kad žiūrim ne filmuką, o „Interstellar” ir visa pikta išėjo į savo kambarį. Po kelių minučių girdžiu ją skaitant.
Gal reiktų dažniau pasipikt, šešiametė daugiau prisiskaitytų dalykų.

Jei žiūrėjot kokį filmą apie tėvų ir vaikų santykius iki gimstant pirmajam mažiui, tai būtinai pažiūrėkit darkart.
Visai kitaip žiūrėjau „Interstellar”.
O kaip jūs šauktumėtės savo vaikių iš juodosios skylės?

Jie auga, bet kažo liūdina jų entuziazmas, kai pasiūlom savaitgalį praleisti su Močiule ar teta.
Ir prasideda:
– Šiandien? Galim TRIM naktim? Dviem? Vienai? Jo! Norim! Kada?!
Savaitgalis be vaikių vilioja mus lygiai taip pat, kaip vaikius vilioja savaitgalis be tėvų.

Darbo dienom mes vaikiams pasakojam, kad ryt anksti keltis.
Nuo penktadienio vakaro mažiai grasina žadint dar saulei nepakilus.
Kažkoks žadintuvų karas.

Anksčiau norėjau, kad vaikiai daugiau valgytų.
Dabar gi, anys įtartinai daug valgo.
Grįžę iš darželio gauna vakarienę. Bet po valandžiukės kitos, pradeda klausinėt: „galima sausainių? galima kabanosių? galimi sūrelių?”.
O po to dar jie stebis kodėl šaldytuvas tuščias!

Kad į darželį nuneštume „nereikalingus” daiktus, ir vaikiai kažko išmoktų apie daugkartinį panaudojimą, pirma reikia tuos „nereikalingus” daiktus nupirkt.
Jie ką, galvoja, kad visi siūlų, sagučių, lazdelių nuo ledų kaupikai?
Tuoj mes sau atsarginių sagų neturėsim.

Tai mano darbas dabar laukt ir truputį padėt. Kažką pataisyt, užsegt, nuo aukščiau esančių lentynų paduot. Dar išklausyt visokias grupiokų paslaptis, belenkaip padainuotas dainas.
O anksčiau tai buvo, ant šono pasiverts negalėjo.
Ai! Dar multikus reikia verst.

Mokomės skaityt su vaikinu:
– P-L-A, bus? – klausiu.
– Plllaaaa…
– Teisingai. N-E, bus? – tęsiu.
– Neee. Plaaaane…
– Na ir T-A, bus? – laukiu sėkmingo finalo.
– Palanga?
Šypsaus, o viduj paslėptas gilus, gilus atodūsis.

Viskas, atrodo savo darbą padarėm, dabar liko tik prižiūrėt, kad nedingtų įdirbis.
Žiūrėdami filmuką vaikiai įvertino rodomą vaikų kambarį ir su pasipiktinimu pareiškė, kad: „jame visada bardakas”.
Gerai, vadinas netvarką jau pastebi.