Žyma: papathings

O jūs eitumėt į darželį, jei galėtumėt neit? Aš tai ne, o mano mažė tai eina.
Bet aš ją suprantu, yra priezastis – nauji drabužiai. Namuos visais ‘vau’ ir ‘oi kaip gražu’ susirinko. Beliko tik darželyje susišaudyt komplimentų.

Kam tos kriminalinės kronikos? Detektyvų vakarai? Mano vaikis man prieš miegą įdavė Lego konteinerį, su Lego žmogelio galva ir ranka, kurį atvežė Lego maisto kurjeris su dideliu sunkvežimiu.
Abejoju ar paaiškės kas žudikas.

Šiandien dukroj pamačiau ir save, ir Brangiausiąją. Kepiau blynus, tai mažė šalia stovėdama labiau smalyžiavo tešla, nei pačiais kepiniais.
Mano vaikis!
Žmona siuntinėjo fotkes su drabužiais, tai vaikė mygom pasirinkdavo ko nori. Greita pirkėja – žmonos genas.

Paėmiau vaikius iš darželio. Klausiu:
– Norit atsisveikint su draugais?
Nei viens nenori.
Išėję iš kiemo tipenam palei darželio tvorą, tada prisiminė, kad nori atsisveikint. Per visą gatvę rėkia draugams Ate!
Nežinau, draugystė čia ar likusių už tvoros erzinimas.

Buvo krizė. Ilgas, verksmingas barnis su vaikiu dėl tvarkos. Tačiau aš, buvęs pedagogas, žinau kaip integruoti dalykus.
Per pokrizinį pamokslą sugebėjau suintegruot etiką, psichologiją bei matematiką.
Kai šaunuolis. O jau maniau, kad neprireiks.

Yra toks chrestomatinis pavyzdys apie kompromisą, kur du ginčijas dėl apelsino, kam jis turi atitekti, bet galų gale paaiškėja, kad vienam reikia žievės, kitam minkštimo.
Klausiu dukros:
– Nori pailsėt nuo mamos ir tėčio?
– Taip!
Tai reikėjo kadais juos palikt.

Esu prisiklausęs pasakų, kad palikę vaikius pas senelius ar kitus artimuosius, atsiima juos sugadintus. Tipo išlepina, numyli iki negalėjimo, o po to tėvams reik vėl auklėt iš pradžių.
Galvoju, kad atvirkščiai, mes vaikių važiavom išlepinti laisvos paros be jų.

Ryt vaikius planuojam išvežt pas tetą. Visam savaitgaliui. Jau svaigstam.
Mažiai susipyksta ir vienas:
– Tu nevažiuosi pas tetą! – grasina antram.
– Pala, pala. Tu čia baik gimdytojus gąsdinti tokiais pareiškimais, – tramdom svajonių laužytoją.

Pirmąkart per keturis metus planuojam savaitgalį be mažių. Yra proga. Panašiam pabėgimui ruošėmės ir prieš du, ir prieš metus. Vieną kartą įjungė karantiną, kitą jo neišjungė.
Vertinant situaciją pasaulyje, manau suprantamas mano skepsis dėl romantiško savaitgalio.

Tėvavimas – nesibaigianti išminuotojo pamaina. Tai vienas supyksta, nes ne ta koja išlipo iš lovos, tai antras pradeda rėkt, nes pirmas lipdamas įspyre į galvą.
Kad ir kaip norėtum paleist vaikius į laisvę, supranti, kad anys viens kitą sudraskys dar tarpdury.