Žyma: papathings

‘Aš tai kitaip vaikius auklėčiau’, pagalvoju kiekvieną kartą išgirdęs isterikuojančius mažius, bet tada suprantu, kad čia maniškiai vėjus kelia.
Ką padarysi, teks palaukt kitų galimybių, idant galėčiau pasidalint ‘ekspertinę’ nuomonę.

Kartais gerai nebūt populiariam. Vat mano brolis yra pagirtas ir mylimas tarp visų sūnėnų ir dukterėčių, tad kiekvieną šeimos susiėimą ans praleidžia apspistas vaikių.
Na o mes, nepopuliarūs dėdės ir tetos, sėdim sau ramiai, valgom, toj retoj ramybėj.

Prisiauginom princesę ant savo galvos. Nu kaip princesę, gal kokia imperatorienę-žiežulą. Į ką tie mažių pokemonai evoliucionuoja?
Kodėl žiežula? Nes darželio auklėtoja klausinėja kaip su tokia valdinga, įnoringa vaike tvarkomės.
Mūsų patarimo reikia ugdymo profui.

Viskas, mažė pasmerkta žiauriam realizmui. Negana, kad mūsų katinas gavo Katino vardą, tai dukra žaisliukui suteikė… Žaisliuko vardą.
Ryškiai, gausim anūką vardu Vaikas. Nes mažiai gi turi pavaryt geriau nei jų gimdytojai.

Laukiau tos dienos, kada galėsiu nebekreipt dėmesio į ženklinimą ant pakuočių: ‘netinka vaikams iki trijų metų’. Iki tol vis turėjau galvot pasiteisinimą jei kas paklaustų: ‘tavo gi viens trijų neturi’. Bandyčiau sukt uodegą sakydamas: ‘čia ne man, draugo mažiui’.

Bėda, kai vaikių gimtadieniai arti Kalėdų. Dar nespėjo atsidžiaugt Senio suneštom, o jau reikia žaist su gimtadienio dovanom.
Visiems sveikintojams dvigubas vargas, nes tenka pirkt paguodos dovanėlę ir tam, kurio gimšė dar tik bus.
O mes tik stebim žaislų okupaciją.

Jiems bile pasimaivyt. Kartu su Močiule grįžom namo. Vaikis pats nusirengė striukę, pats ją pakabino, nusiavė. Vienžo, savarankiškas, didelis vyras.
O aš stoviu tarpdury ir nekaip negaliu atsigauti nuo to savarankiškumo. Pasirodo ans moka, kai reik pasirodyt.

Migdau mažę, o jos mintys šokinėja nuo vienos temos prie kitos. Jausmų skalė sviruoja tarp:
– Myliu tėtę, myliu mamą, brolį myliu, katiną myliu… – mylimųjų sąrašas tik ilgėja.
Iki sušnybždėto, liūdno:
– Nieks manęs nemyli.
Ir taip kokią valandą.

Pasakymas ‘viskas ant snarglių’ turint vaikių įgauna netikėtų naujų prasmių ir… atspalvių.

Bekalbant su jaunu/nauju tėveliu užėjo kalba apie vaiko priežiūros atostogų tvarkos pakeitimus, kai vieną mėnesį teks atostogauti tėvukui, ans paklausė:
– Apie trečią mąstot?
Nutylau. Bandžiau suprast, čia prieš mane psichologinį smurtą panaudojo, ar nepatyręs dar.