Žyma: papathings

Jei vaikiai anksti sminga penktadienio vakarą, tai reiškia tik vieną – savaitgalis prasidės anksčiau nei aš norėčiau.

Aš tai namie jaučiuos it koks seseliusas. Pas suryju papildus, vaikams išdalinu jų kasdienę dozę bei atliekų visokias ten procedūras ir vaistų vartojimus. Brangiausiąjai tiesiu delną su vitaminais.
Vienžo, Katinas vienintelis nepatyria mano medicininės priežiūros.

Šiandien apsižiūrėjau, kad vaikių auginimas, it kokio seno mechanizmo palaikymas.
Pamaitink, pasodink, nuprausk, nušveisk, tą sugirdyk, aną sumaitink, paleisk, paduok, šalia prisėsk, tada nueik, bet greit sugrįžk.
Ir kartoji, kartoji, dieną iš dienos.
Kad tik veiktų.

Tėvaujantis daktaras yra gėris. Jis suprato kodėl tarpdury stabtelėjęs paklausiau:
– Gal netyčia turite lipdukų?
Į mane viltingai žiūri mažasis pacientas.
– Reik pažiūrėt. Buvo pasibaigę, galvojau iš namų atsinešti, bet jau viską mano vaikai buvo suklijavę.
Buvo!

Ar aš žiūriu filmus? Tai, aišku! Negaliu eit miegoti nepabaigęs. Vat vaikius nuvedu miegot. Jiems nulūžus, baigiu žiūrėt mažių filmuką, kurį pabaigt anys neturėjo jau jėgų.

Virė virė košę. Vaikai atsilošę. Tam davė puodelį. Tam davė šaukštelį. Tam davė samteli. Tam davė kąsnelį.
O tam ir nebeliko!
Bėgs pelytė į Woltą užsakinėt picų ir bulvyčių.
Nors šiaip tai jie košės nevalgė nei vienas.

Kam tos kriminalinės kronikos? Detektyvų vakarai? Mano vaikis man prieš miegą įdavė Lego konteinerį, su Lego žmogelio galva ir ranka, kurį atvežė Lego maisto kurjeris su dideliu sunkvežimiu.
Abejoju ar paaiškės kas žudikas.

O jūs eitumėt į darželį, jei galėtumėt neit? Aš tai ne, o mano mažė tai eina.
Bet aš ją suprantu, yra priezastis – nauji drabužiai. Namuos visais ‘vau’ ir ‘oi kaip gražu’ susirinko. Beliko tik darželyje susišaudyt komplimentų.

Šiandien dukroj pamačiau ir save, ir Brangiausiąją. Kepiau blynus, tai mažė šalia stovėdama labiau smalyžiavo tešla, nei pačiais kepiniais.
Mano vaikis!
Žmona siuntinėjo fotkes su drabužiais, tai vaikė mygom pasirinkdavo ko nori. Greita pirkėja – žmonos genas.

Paėmiau vaikius iš darželio. Klausiu:
– Norit atsisveikint su draugais?
Nei viens nenori.
Išėję iš kiemo tipenam palei darželio tvorą, tada prisiminė, kad nori atsisveikint. Per visą gatvę rėkia draugams Ate!
Nežinau, draugystė čia ar likusių už tvoros erzinimas.