Žyma: papathings

Vežioji vaikį po ligoninės, tad nenuostabu, kad ans labai entuziastingai sureagavo, jog man taip pat ten reiks. Bet tai bus tik rytoj, tad truputį nuliūdo.

Šiandien stebėjau Sizifo darbą. Po namus važinėjo robotas siurblys, o aplink lakstė vaikiai su barankom. Taip ir jauciau kaip siurblys sukdamasis po kambarį, pats sau galvoja: ‘WTF!?’.
Suprantu tave mažasis elektronini drauge, mane taip pat dažnai aplanko ši mintis.

Evoliucijos variklis yra ne nykštys, smegenai, bet gebėjimas išsaugoti vaikius. Nes šie visad yra pasirengę daryt viską atvirkščiai. Tad tik geriausiai vaikius suvaldę mažus palikuonis išliko. Bet neklausyti gimdytojų genas taip pat atkeliavo į dabartį.

Šiandien ta diena, kai esu bais dėkingas savo sūnui. Jis man labai padėjo, drąsiai viską iškentė, klausė manęs ir profesionalų. Dabar beliko tik pagyt.
Dar, aišku, esu labai dėkingas LSMU Kauno ligoninės dienos chirurgijos skyriaus darbuotojams.
Lengviau atsikvėpsim.

Sėdžiu. Laukiu kol vaikis apsirengs pižamą ir staiga suvokiau, kad Ana pats viską padaro. Jau nebereikia traukt vienos kojos iš klešnės, kur sugrustos abi. Jau nereikia rankų naviguot rankovėj.
Dabar dažniausiai esu darbų prižiūrėtojas. Prarabas. Projektų vadovas.

Viskas! Mano mažius jau pavojingas. Negaliu jo jau be priežiūros palikt. Ans fantaziją turi. Po kelių minučių tylos patikrinu ką jis veikia. Pasirodo, paskelbė karą minkštų žaislų etiketėms. Jas nukarpė, o kartu apkirpo ir sesės vienaragio karčius.

Įtariu daktarų sąmokslą. Aš iš kartos, kuri polikliniką lanko retai. Dar retai. Jei ne vaikiai, mano šeimos daktarė nežinotų kaip aš atrodau.
Daktarai nusitaikė į mažius. Vaikiai eina poliklinikon pasirinkt lipdukų. Procedūra truko trumpiau nei lipduko išsirinkimas.

Jei maisto produktai skirti vaikams, tai jie turi būt teisingai ženklinami ir pakuojami. Vat jei noriu maišelio saldainių, kaip man žinot ar jis tinka dviem mažiams? Ar padalinių dviem po lygiai? Ar pakely yra lyginis skaičius raudonų bambonkių?
Man nereikia problemų.

Iš pradžių su vaikais deriesi, kad apsirengtų vienus ar kitus rūbus, dabar deramės, kad nesirengtų.
Mažė sumanė, kad dabar pats metas blizgiai, spalvotai, vasarinei suknelei. Į lauką neleidom, bet sutarėm, kad grįžus galės apsirengt. Tai net ant pižamos suknelė tiko.

Šiandien mielai gyvenčiau… svečiuose, nes namuose vaikiai šetonai, svečiuodamiesi, anys šilkiniai. Jau pamanėm, kad grįšim namo ir turėsim nuostabius mažius. Kur gi ne. Priartėjus per dešimt kilų šetonai vėl suaktyvėjo.
Noris grįžt, bet ar kas priims apsėstuosius.