#papathings

– Jūsų dukra nemiegojo pietų, – pasakoja auklėtoja. – Yes! – nesusivaldau aš laukdamas trumpo vakaro su mažiais. – Atsiprašau. Išsprūdo, – teisinuos. – Nieko, suprantama, – patikima mane.

Visad galvojau, kad vaikiams leisiu patiems rengtis, ruoštis į lauką ar darželį. Bet tada kalė realybė. Arba vaikius tik sumigdžius reikia kelti ir leist jiems rengtis, puoštis darželin, arba jau geriau pamiegosiu ir aprengsiu juos, nei praleisiu amžinybę laukime.

Ruduo – metų laikas, kai namuos randasi kaštonai, gilės, lazdyno riešutai ir nežinai, ar galima tą lobį mest lauk, ar geriau neerzint mažų žiurkėnų su striukėm ir botais. Beje, striukių kišenėj dar keli kaštonai ir kažkokia labai svarbi šiukšlė.

Vieną pliusą vaikių ligos savaitė atnešė. Nereikėjo daryt namų darbų. Nepagimdėm pabaisos iš morkos, moliūgo bei kaštonų rudenėlio šventei. Ir pasauly vienu monstru mažiau, ir mes nesukom baisiai galvos, nes sirgom.

– Dukra, patrauk kojas! – Bet aš neturiu kur jų dėt! – Tai nereiškia, kad reikia jas kišti broliui į veidą! Ir taip visą savaitę, jei ne vienas kitą spardo, tai kitas kojom antrą glosto.

Kartais atrodo, kad mažiai kokie burtininkai. Atlieka nelogiškas ritualus. Pavyzdžiui, dukra prikrauna kuprinę lego kaladukų. Neša laukan, pusę kelio pati tempia, parvilkt tenka mums. Nežaidžia, paprasčiausiai pakrauna rudenėlio energijos,.. turbūt.

Pavedžiojau sūnų po ūkį. Nuėjom į garažą, užsukom į sandėliuką, aplankėm visus skaitliukus. Apėjom visas valdas. Nu tai tiek to ūkio gyvenant bute.

Kol vaikiai turi temperatūros, tol anys tokie ramūs, lėti. Greitai užmiega, nebūtinai ramiai miega, bet vis gi… Tačiau ligai atslūgus, kol dar ne visai sveiki, nešvaistyta energija staiga išsiveržia ir nuneša viską, ramybę, tylą ir tėvų stogus.

Mažė: – Paduok, paduok! – Gražiai parašyk. – Prašau, paduok kepurytę. Paduoda kepurytę. – Uždėk, uždėk! – Reikia gražiai… – Pati užsidesiu, – pertraukia, ir maukšlindamasi kepurę nueina.

– Vėl bardakas. Jūs gi nesutvarkot! Tik jovalą darote, – Brangiausios balse nuskamba desperacija. – Mes tvarkom, – pasipiktinusi paprieštarauja dukra. – Ką jūs tvarkot? – Saldainius tvarkom…