Vaikių augimą galima matuot pagal tai, kiek išsirinkto gatvės maisto jie suvalgo. Šiandien, abi pasirinko vaflius su pabarstukais. Beveik pusę suvalgė, prieš pusantrų metų tik palaižė ir paliko. Jei išliks toks progresas, žiū po metų, kitų, jau visą vaflį sudoros.
Šuo ant pūkinio šieno
Anksčiau vaikiai naktim įsiprašydavo į mūsų lovą. Tad kurį laiką buvo neaišku, kam tas lovas mes jiem pirkom, bet dabar… Dabar, po išvarymo iš tėvų guolio treniruočių,.. mes dažniau miegam jų lovose nei savose. Nu nes negi leisti savo patalą trint.
Šventiniai budeliai
Na? Jau kankinat vaikius? Jau nuviliat, įskaudinat sakydami, kad šiandien tik tiek? Įvarot liūdesį paskaičiavę kiek dar liko jiems kentėt? Vienžo, at jau pralupot pirmą Advento kalendoriaus langelį?
Elfai trukdikliai
Gerai, kad darželis prašo padaryt vieną ar kitą dalyką. Galima petreniruot savo kūrybiškumą. Niekas neteis, kad šleivai, kreivai padaryta, nes nu tipo mažiai darė. Viskas būtų gerai, tačiau vaikiai vis lenda ir trukdo gaminti DALYKUS.
Nemokyti barbarai
Lovose vaikiai pradeda svarstyt ‘Kas stipresnis?’. Hulkas ar Kapitonas Amerika? Geležinis žmogus ar Toras? Atsakinėju, aiškinu, bet prasiveržia jų nemokšiškumas. Sugalvojo anys paklaust: ‘Kas stipresnis Spidermenas ar Batmanas?’. Užgesinau šviesą. Baigėm diskusijas.
Paslapčių meistrai
Vaikis, kurs dar ne visas raidės iškeverzoja. Kategoriškai atsisako net savo vardą parašyt. Šiandien sėda rašyt laiško Kalėdų seneliui. Kringelių, belenkokių linijų makalynė. – Kas čia? – Laiškas seneliui. – Ko paprašei? – Parašiau. – Neparašei. – Senelis perskaitys.
Skyrybų atidėliojimas
Viskas tik dėl vaikių. Jei ne jie, seniausiai viską būčiau metęs… Kartu mes tik dėl jų. Visos tos dėžės su nesudūžusiais papuošimais, girliandom, kvailais eglių žaisliukais. Visa tai seniausiai būtų gulėję konteineriuose. Bet dabar… Dabar mes įkalinti kartu.
Temperatūra kyla
Tas metu laikas kai pradedu žiūrinėt dovanas. Spidermenus, Hulkus, Rampunzeles, Elzas. Gal tą, gal aną, gal Lego. Ir truputį pristabdau save, nes neduok die per likusias savaites išlįs koks netikėtas super herojus ir reiks vėl ieškot. Taip gimsta kalėdinė karštinė.
Kriaušių spaudimas
Apleidom vaikį, tai ans ir apžėlė it krūmas. Susipratę, kad laikas kirptis klausiam kokios norės šukuosenos. – Kaip tetės! – džiugiai pareiškia. – Plikai? Tikrai? Kažką mažoj galvoj perskaičiavo, pagalvojo apie darželį, plaukuotus grupiokus: – Ne!
Tiesa be girliandų
Nekenčiu vienos drausminimo priemonės. Tiesiog negaliu pakęst. Bet dabar toks metu laikas ir vis dažniau tuo drausmina tai vieni, tai kiti. Problema tik ta, kad atsisakyt jos galima tik sukeliant dar didesnį skausmą, suteikiant vaikiui žinojimą – Kalėdų senelio nėr.