#papathings

Kad ir kiek besimokytum, vaikiai užduos klausimus, kuriem nesi pasirengęs. Tiesa gali badyt akis, bet suklysi, nes jiems nepatinks atsakymas. Žinokit, Tanosas su visais begalybės akmenim pralaimės: Hulkui, Spidermenui… ir Batmanui. Ir gal dar kokiam poniui.

Vaikiai sėdi prie šiukšlių dėžės ir rūšiuoja, tai ką buvau susiruošęs išmest. – Kažkokią nesąmonę tėtė padarė, – pareiškė dukra. Man tenka aiškintis ir derinti susitikimą, kurio metu spręsim ką galima išmest, o ką reiks išsaugot.

Ką tik buvo Užgavėnės, dabar rašo, kad daržely bus Kaziukas. Atneškit į mugę ką nors parduot. Šaukštų drožt nemokų. Puodai nežiesti. Verbų nemo… Tarkim, kad verbų džiovintus žolynus jau sunaudojau. Jamkit 5 pinigus ir nupirkit ka nors gražaus grupei.

Mano vaikiai jau tokio amžiaus, kad su jais reikia tartis. Ryte pradėjau derint kartoninių batų dėžių išmetimą, nes anys su jom labai žaidė. – Kodėl? – Nes šiukšlės. – Nereikėjo tiek pirkt. Ei, mažas, tose dėžėse buvo batai tau. Nereikėjo augt! Nutylėjau. Suderinau.

Jei prieš dvim metų būtų kas pasakęs, kad sulaukęs savo amžiaus pernakt pagulėsiu net trijose lovose, būčiau nusišypsojęs į ūsą ir pagalvojęs: ‘ach tu, senas lovelase’. Bet dabar žinau, kad nieko lovelasiško čia nėr. Tik naktinis slampinėjimas tarp savo ir mažių lovų.

Pradedi dirbt tėvu ir supranti, kad teks: – dirbt virėju; – valytoju, skalbėju ir maudytoju; – auklėtoju bei mokytoju; – aktorium, dainininku, dailininku ir skaitovu; – visą parą budinčiu slaugytoju. Velnias! Man gi dar darbe reikia dirbt!

Velnias, negali paleist youtubą ir eit savo reikalais. Po kelių valandų, ar dienų susilauksi nelabai aiškaus dainelės ar filmuko užsakymo (pvz. ‘ten kur didelis pasidaro’ – Tailor Swift Anti-Hero klipas), ir vargas tau jei nesuprasi, neatspėsi ko iš tavęs nori.

Atsiprašau savo tėvų dėl to ką jiems teko išklausyt kol augau. Gal juos gelbėjo tai, kad anglų kalbos gerai nemokėjo, ir nežinojo kokias nesąmones klausau. Atsiprašau, o dabar einu klausyt dar kartą ‘Panelė iš Kauno rajono, verta…’ Plea… čia ilgam.

Ale vaikių maisto pasirinkimas stebina. Lėkštėj mėtos du išskersti cepelinai. Mažiai surijo mėsinius vidurius, bulvinio kiauto nepalietė. Atrodytų kas čia keisto… Bet anys gi paprastų kotletų tai nevalgo! Kibo jiems reikia VIRTŲ KOTLETŲ?!

Padariau klaidą. Atsiliepiau, kai kvietė. – Tete! Tete! – Ką? – Ateik. – Kas nutiko? – Ateik tvarkyt (žaislus)! – Kodėl? Aš nežaidžiau gi… – Aš pavargau… Tiesa, atėjus pusės žaislų neleido net paliest. Užtat radau ką jau galima išmest. Jeee.!