Karštos silkės

Kai pagalvoju, karantinas išmokė, kad galima šventes švęst kitaip. Be lėkimo visur. Su mažesniu stalu. Ne taip keista dabar, žiūrint į vaikio termometro rodmenis, suprast, kad šitos Kūčios bus sėslesnės. Nerašau ramesnės, nes ramybės su dviem vaikiais nesitikiu.

Šiltos Kūčios

Ach tos mažos dovanėlės. Tai mandarinas, tai koks saldainis, tai skambutis iš darželio, kad vaikis su temperatūra. Dabar svarstau, ar gausime Kūčių vakarą visi po gerą porciją padidintos kūno šilumos, ar rysim šaltą silkę pataluos.

Užmektakiai apgavikai

– Tete, aš gražiai miegu? – klausia manęs vaikis. – Taip, o dabar miegok. Po penkių minučių. – O dabar? Gražiai miegu? – vėl tikslinas mažius. – Aga, – nutyliu, kad labai gražiai, mes jau maniau, kad tikrai parpia ir galiu plautis.

Cukriniai šetonėliai

Ateina tas metų laikas, kai vaikiai bus nušerti šokoladukais, saldainiukais, guminukais ir kitais cukrinukais. Toks jausmas, kad visi susimokė mažius atšert it tos raganos iš pasakos apie Joniuką ir Grytutę. Problema, tik, kad suraganėja tai vaikiai nuo tokios dietos.

Varpai naktyje

Žinot kuo skirias žadintuvas nuo vaikių kvietimo vidury nakties? Teisingai, mažių nepasnūzinsi, neatidėsi dar penkiom minutėm. Tai paaiškina kodėl pažadintas balso iš gretimo kambario galiu pašokt ir nubėgt, bet žadintuvo budinamas dažniausiai verčiuos ant kito šono.

Undo, redo, undo, redo…

Vaikiams susidaręs keistas sąlyginis refleksas. Vos tik išjungi siurblį anys išsitraukia geriausiai trupantį sausainį ir šį krimsdami aplanko visas tas vietas, kur ką tik pabuvojo siurblys. Atšaukia visas jo pastangas. Taip sakant, UNDOINA. Sizifas stebi ir užjaučia.

Pramoga ant pramogos

Jei ne vaikiai šiandien nebūtų buvus tokia turininga diena. Nebūčiau guodęs mažės ant virtuvės grindų, nes ji išsigando mirties. Nebūčiau deklamavęs eilėraščio Kalėdų seniui. Nebūčiau stebėjes kaip maniškiai kamantinėja padavėją: ‘Ar tu čia miegi?’. Nuobodu būt buvę.