#papathings

Ant kiemo susirinko keturi bernai su spidermeno atributika. Vienas su marškinėliais, kitas kepure, trečias net kaukę turėjo, dar įspūdingas voražmogio džempas. Vienžo, man į kiną eit nereikia. Naujausias spidermeniados filmas kieme, ant akių. Spiderversas Aleksote.

Ech. Prasidėjo tas metų laikas, kai nori nenori, turi gėrėtis gamta. Įvertint kiekvieną mažių rastą vabalą, vorą, kirmėlę. Net jei nenori, grožis įsiverš į tavą ramų sėdėjimą lauke, nes vaikiai atneš ir kiš tiesiai tau į veidą bei lieps gėrėtis. … ir tu gėrėsies.

Nueinu su trapučiais darželin. Maniškių grupiokai vos ne rankas tiesdami: – Aš noriu trapučių. O aš: – Gerai, kad nori. Bet mano mažiai jau žino šitą žaidimą ir sufleruoja: – Sakyk ‘prašau’ ir duos. Įdomu, daugelis vaikių badaus, bet nebus mandagūs.

Vaikis prieš miegą žaidžia maigydamas mano raukšlėtą veidą. Aišku, dar ne baseto lygmuo, bet mažiaus pirštai jau randa ką suimt, ką patempt. Staiga beminkydamas pareiškia: – O! Užpakalis! Įdomus būdas išvadint subinveidžiu.

Dukra dar kartą prasieina buldozeriu per mano trapų egzistencijos jausmą. – Tau daug metų? – Dešimtkart daugiau nei tau. – Tai tau nebedaug liko, – ne tai teigia, ne tai klausia. Ir dabar su Brangiausiąja svarstom, čia juokinga ar ne.

Jau penktus metus švenčiu tėvo dieną, bet vis dar nežinau kaip. Žvakučių pūst nereikia. Šventinės dainos nėr. Tave sveikina, bet ir tu turi sveikint. O tada pripuola Brangiausioji su mediniu, na tuo kur per motinos dieną tėvai skaldo: jei ne aš, nebūtų ką švęst.

Penkias valandas šeimos šventėj persekiojam vaikį siūlydami pavalgyt. Ans arba atbulais dantim pakramto ką, arba griežtai atsisako. Jau ruošiamės išvykt. Prie durų ans pareiškė, kad nori valgyt. Vinių nenori? Viską jau suėdom gi!

Užtikrinu, kad per penkis tėvavimo metus atsiprašiau daugiau kartų nei iki tol per visą gyvenimą. Mano vaikiai iš manęs išgirdo ‘atsiprašau’ dėl įvairių dalykų. Ir dėl to, kad buvau nebais geras tėvas, ir dėl to, kad neteisingai nulupau bananą.

Jei nestabdyčiau vaikių, tai grožio mylėtojai, viską nudraskytų. O, alyva žydi. Reik skint. Žiū, jazminas skleidžias, reik puokštės. Bet žinot kas baisiausia? Kai jiems nusibosta nešt buketus, viską man atiduoda. Ir einu toks, su įkalčiais, žydinčiom šakom apsikaišęs.

Mačiau vaizdą nuo kurio pakibau. Kaimynų mergina turi vaikiną. Jis ją parlydi ir kurį laiką jie glėbėsčiavos po langais. O pakibau, nes susimąsčiau apie savo dukrą, kaip reaguočiau matydamas apkabintą ištysusio berno? Na o jaunuoliai matė į juos spoksantį diedą lange.