#papathings

Orveliški nūnais laikai. Facebookas stebi. Gūglas stebi. Valdžia stebi. Kalėdų senis stebi. Šiandien išgirdau, kad kažkoks elniukas taip pat stebi. Mes, seniūkai, dar stebimės stebėjimu. Mažiai jau auga Didžiojo Brolio (Senio?) stebimi ir nebesistebi, kad ans stebi.

Per vaikius galima pamiršt normalius žodžius. Jei tik nesiimi taisyt jų nusikalbėjimų, gali būt, kad vieną dieną susimąstysi: ‘kaip ten, teisingai, KAMAronai ar makaronai?’. Ir galvosi kelias minutes, lyg mokyklos ir univero nebūtum lankęs.

Kokia mūsų politika ekranų atžvilgiu geriausiai atspindi tai, kad mažiai džiaugiasi galėdami pažiūrėt ‘Panoramą’. Nu nors ką nors pažiūrėt per tą dideli teliką.

Dėl to, kad turiu dukrą ir sūnų, prisiklausau santa barbarų. Būtų du bernai, žaidimai būtų paprastesni. Vejonėms trijų lygių šeimos istorijos nereik, nerei princesių, karalių. Užtenka geriečių ir negeriečių. O dabar? Dabar, gaudynės neprasidės jei nebus dramos.

Tie advento kalendoriai, tai nesantarvės skleidėjai. Atrodo tokie pat, BET tą pačią dieną dureles atidarius iškrenta skirtingos spalvos saldainės. JŪS GALVOKIT KĄ DAROT?! Kaip man vaikiams paaiškint?! Norit pasakyti, kad teks pačiam daryt?!

Vakare atkrito vaikis. Namuose mes bandom dirbt nuotoliu, o sūnus visą dieną laukia seses grįžtančios iš darželio. Pristatė spąstų. Slėptuvių iš kurių galės šaut netikėtai į mažę, bei užpakaliu į duris pastatė žaislinį katiną. Nu, kad šikutė iškart pasitiktų.

Vidury nakties sūnus kviečias pas save. Ateinu. Matau, kad nusispardė antklodę. Pataisau, apkamšau. Vaikis versdamasis ant kito šono: – Ačiū. Užmiega. O man taip gera, reiškia mandagus žmogus auga. Aišku, dabar beliko jam užaugt į savarankišką, kad pats užsiklotų.

Vaikis iš kalendoriaus ištrauktą saldainę kažkur pasidėjo ir nebranda. Aišku, nerimas, paieškos. Atėho dukra padėt broliui ieškot. Akimirka. Saldainė rasta! Suveikė archajiškas rinkėjos genas. Mažius, ryškiai, ateity šaldytuve neras ketčiupo po nosim padėto.

Kai žinai, kad liga kals visiems keturiem, pradedi skaičiuot. Viens atkrito. Antrs atkrito. Liko du. Va ir trečias. Viskas pagal planą. Žiūri į ketvirtą… o ans kaip sveikas, taip sveikas, nu gal tyliai prasirgo. Grįžti laimingas į darbą. O tada tik šnai – KETVIRTS.

Nežinau, gal šiųmetines Kalėdų dovanas paliksiu kitiems metams. Šiais padovanosiu folijos konfeti, nes tiek kvatojimo, kvailiojimo ir gerėjimosi, kurį sukėlė juokingai krentantis sausainio įpakavimo folijos gabaliukas, seniai bebuvo.