#papathings

Mūsų vaikiams papildomų brolių ir seserų nereik. Sūnus prisižaidžia su kaimynų bernais. Dukra seseriškai pasimuša su kaimynka grupioke.
Išnaudojam kaimynus kiek tik eina.

Rytinės rutinos. 10 minučių švelnaus žadinimo. Po 5 minutes apsikabinimų abiem. 20 minučių raginimų apsirengti, aplankyt tualetą. 10 minučių belekokių derybų. Ir mes jau vėluojam.
Bet aš anksčiau nesikelsiu, nes tik prailginsiu cirką.

Vasarą dar tik prasidėjo onas jau baigiu išnaudot pleistrus lopydamas vaikių prasikiurdytas vietas.
Įdomus bus šitas sezonas. Gal reik ant lipnios juostos pereit?

Kam tiek vaikiam vardus duodam?
Nu gal ir aišku, kad jie mūsų, vaikdirbių, negirdi kai šaukiam per kiemą.
Nu gal ignoruoja, kai bandoma atkreipt dėmesį kambary.
Bet jie net draugus juos kviečiančius išgirsta tik iš dešimto karto.
Reik pradėt saldaines į juos mėtyti.

Tėvavime kaip, teorija atrodo žinai, bet kai išvažiuoji į tikrą trasą apima panika.
Nes jokioje knygoj neaprašytos tos situacijos, kai vienas vaikis nusibalnojo beveik visas galūnes, kitam reikia emocinės paramos, o iš šalutinio bando įkišt nosį kaimynų vaikis.

Kartais vaikius paterorizuoju prašydamas jų pagalbos IT darbo reikalais. Metodas dar žinomas „ruber duck” vardu. Vienžo, klausydami apie Docker konteinerius, pasitikslino:
– Apie šiukšlių dėžes kalbi? Nieko nesuprantu.
Tai va, anot vaikių aš konteinerius krapštau.

Įtariu, kad kiekvieno akmens svajonė pasitaikyti po kokio berniukščio kojom ir taip pamatyt pasaulį. Jei ne bernai pusė pasaulio akmenų gulėtų toj pačioj vietoj milijonus metų.
Vat mano mažius vieną akmenį nuspardė puskilometrį.

Žiūrit rinkiminius debatus?
Aš tai namie, be teliko, prisižiūriu. Prisiklausau pažadų kokie vaikiai bus geri ir klausys, jei tik gaus ko nori. Vos tik gavę, viską pamiršta.
Prisidiskutuojam apie drabužius, transportą, tvarkaraštį, dalykus.
Gana man to debatavimo.

Per baltas naktis, ilgus ir šviesius vakarus niekaip vaikiams nepavyksta išaiskint, kad:
* Jau laikas eit namo;
* Jau laikas eit praustis;
* Jau laikas eit miegot.
Bet ryte,.. kai šviesu, anys net nesiruošia keltis, mat dar ne laikas!

Pasivažinėjo dukra su drauge po kiemą ir pamiršo nusiimt šalmus. Sėdi abi, paišo kažką. Karts nuo karto kieme pasigirsta kikenimas ir susidaužiančių šalmų dunksėjimas. Menas pavojingas, net piešiant reik saugot galvą, kad kas nesutrenktų.