Tobulas Helovinas!
Visi cukraus priėdę.
Visi pikti.
Dukra raganėja.
Sūnus laukinis.
Many pyktis cukrų karamelizuoja.
Visi šventės apsėsti.
O dar į duris paskambina, ir mes dalinam, dalinam tą cukrų.
Lai saldus šetonėjimo nuodas plaukia į kitus namus!
Gražbyliai
Vaikiai anglų kalbos žodžių žino tiek, kiek pats žinojau būdamas penktoj klasėj, jei ne daugiau.
Reiks pastebėt kiek tarptautinių žodžių supranta.
Jų daugiakalbizmas jiems pravers pliurpiant apie visokius savo reikalus. Galėsiu gėrėtis žodynu nieko nesuprasdamas.
Cukrus ir mandagumas
Darželin atėjau su užkandžiais. Kad kelias namo būtų lengvesnis. Iš karto apstojo vaikai. Išsiaiškinę, kad turiu „gaidelių” pradėjo:
– Noriu, noriu.
Maniškiai:
– Ką reikia sakyt?
– Prašau, prašau.
Padaliniai skanėstą.
Taip „Gaidelis” atnešė mandagumo trupinį darželin.
Vaivorykštės bailiai
Mano vaikiai nei iš šio, nei iš to, vis paklausia, ar gali Kaune berniukas susituokt su kitu berniuku.
Ir kaip man dabar savo vaikams paaiškinti, kad Lietuvoj tai negalima?
Kaip man paaiškint, kad kažkas bijo žmogaus teisių?
Kainos
Po pietų, pilnais pilvais, darganotą dieną, lūžom su Brangiausiaja pietukų pamiegot.
Vaikiai nelūžo.
Leido mums snūstelt. Gražiai ir tyliai žaidė. Tai buvo dovana… Už kurią vėliau susimokėjom. Tyliai ir gražiai jie tądien daugiau nebežaidė.
Vietų nėr!
Mano galvoj telpa Arakio dykumos ir kopos. Imperijos kreiseriai bei šviesos kardai. Dar ten keliauja Geraltas iš Rivijos.
Vienžo, kaip ten dar gali tilpt, tai, kad vaikiai į darželį turi ateit su juodom kelnėm, nes kažką ten šoks?
Imunitetas magijai
Padariau klaidą. Tokia keista klaidą.
Nedarau nieko, kol vaikiai gražiai nepaprašo. Tad jie tapo mandagūs, bet naiviai įtikėjo, kad „prašau” yra magiškas žodis.
Jo, magiškas, bet kuo toliau, tuo labiau matau, kad magijos, kai mes jų gražiai prašom, mažiai nejaučia.
#papathinga
Slaptos tėvo profesijos
Vaikiams pasakiau, kad šiandien vakare manęs nebus, nes einu į Žalgirio rungtynes arenoj.
Vaikiui akys išsiplėtė. Ans išsižiojo iš nuostabos ir paklausė:
– Žaisi krepšinį?!
Teko nuvilt vaikį, žiūrovas aš, ne krepšininkas.
Visur šnipai!
Netikiu, kad mus stebi dangiška būtybė, bet tikiu, kad mus stebi ir vertina.
Todėl bet kokioje, nors kiek viešoj vietoj, stengiuos elgtis kuo geriausiai. Juk iš bet kur gali iššokt koks mane pažįstantis darželinokas ir surikt:
– Žiūrėk ką daro Mažės ir Vaikio tėtis!
Gimšės!
Mes neteisingai šventes švenčiam. Kas per nesąmonė yra Kalėdos, Naujakas, Velykos, Joninės?
Niekai!
Reik kaip vaikiai, laukt ir švęst gimtadienius.
Planuot. Sudarinėt sąrašus dovanų, kviečiamų draugų. Eit į kitų gimtadienius.
Vogt idėjas.
Kiekviena savaitę po Kalėdas.