Tūnantis tyloje

Kai namuose įsivyrauja tyla, mažų vaikų tėvai pradeda bijot. Pradžioj baiminasi, kad mažius nepabustų. Vėliau pradeda bijot pačios tylos ir bando joje išgirst ar anas kvėpuoja. Tikrindami pažadina vaikių.

Tai ir neaišku ar garsas tyloj, ar tyla garse.

Shit happens

– Šūdas, o ne šūdas! – savo nusivylimo nesuvaldė mažo vaiko tėvas keisdamas sauskelnes ir jose radęs tik užuominą, bet ne žadėtą iššūkį.

Sunku, kai jau pirmomis dienomis tenka patirti tokį kartėlį. Tiek tikėtasi, viltasi, bet taip mažai pasiekta.

Kas ant kito sako…

Baigdamas kelionę vėžimėliu sutikau kitą mažo vaiko tėvą su 4-5 metų mergaite. Ši labai norėjo pažiūrėt „leliuką”. Stabtelėjau. Pasukau vežimėlį, kad geriau matytų. Nueinant tėvas paklausė „ar patiko?”. Išgirdau užtikrintą „ne”.

„Pati tu tokia” – pamaniau.

Biohazardas

Namuose mažas vaikis ir katinas. Kiekvieną kartą ruošdamasis išnešt šiukšles išvalau katino kraiko dėžę, surenku mažiaus paketus ir kaip mažo vaiko tėvas nuoširdžiai užjaučiu tą benamį, kuris pasirinks panagrinėti mūsų maišo turinį.

Kino ekranai

Žinokit, mana mažo vaiko tėvo klausa daros visai niekam tikus. Prieš akis telikas, geras filmas, o aš klausausi vaikio kvėpavimo kitam kambaryje.

Klausiate koks filmas? Ką aš žinau, tačiau mažius išmiegojo ramiai, jei kam įdomu.

Pririšk

Svarstau, kad reikia nusipirkti bevielę klaviatūrą ir pelę, bet prisimenu, kad esu mažo vaiko tėvas. Kažkaip nesinori vaikščiot po namus šukaliojant „klik, klik” (neįsivaizduoju kaip reiktų šaukt kompiuterinę pelę).

Va taip viską priraišioji ir taupai.