#papathings

Kalbėt vaikius išmokėm. Išmokėm truputį skaityt, rašyt.
Dabar beliko mizeris, išmokyt juos gražiai, aiškiai dėstyti mintis, nuosekliai pasakot istorijas.
Dabar gi, žodžius suprast suprantu, bet prasmės ne. O jau 10 minučių kažką pasakoja.

Anksčiau, iki vaikių, naktinių pasivažinėjimų metu grodavo tranki muzika, vykdavo diskusijos žvelgiant į nakties dangų.
Dabar gi, vietoj muzikos ir diskusijų, naktinio važiavimo metu klausaus tykaus vaikių parpimo ant galinės sėdynės.
Liko tik žvaigždėtas dangus.

Šiandien, prieš vaikiams užmiegant sužinojau, kad keturių dienų savaitgalio jiems negana, ir jie jau dabar, penktadienį, nenori eiti trečiadienį į darželį.
Šitą dramą norėčiau atidėt bent jau iki antradienio, bet teks aiškintis dabar.

Jums neatrodo, kad dėl karo Ukrainoje, mes, vaidirbiai, nors dienai, nors valandai, tampam geresniais tėvais?
Dėl viso to siaubo.
Dėl viso skausmo.
Pakėlę akis į ramų dangų galim apkabint mažius pilni tikro dėkingumo už šią taikią akimirką.

Kai vaikiams pasakai, kad jei jie blogai elgsis, liks namie ir neis laukan žaist su draugais. O pats galvoji: „Jūs tik elkitės gerai. A? Neištversiu jūsų klyksmų, ryksmų, erzelio uždarytas namuose kartu.”
Tada labiausiai nori nenusibaust, bet privalėsi, nes pažadėjai.

Vienas atsigula, ir po kelių minučių nėr.
Miega.
Antras migdos, migdos, ir tik po valandos lūžta.
Ryte gi.
Tas kur greitas užmigt, pirmas kelias. Antrą gi reik iš sapnų karalystės varu varyt.
Įvarai, išvarai.
Ir taip kiekvieną dieną.

Vaikis su užsidegimu pasakoja, kaip norėtų prie lovos turėt varpelį, kad trukteltų, šis suskambėtų, ir vienas iš mūsų, vaikdirbių, ateitų.
Tarnų su varpeliu ans mat užsimanė.
Neužtenka kiek mes čia dėl jų lakiojam. Reik dar varpelių!

Vaikių nuotaikas matuoju pagal tai ar darant šeimos nuotrauką jie papuozuoja, paprašyti pasimaivo.
Jei NE, tada turėsi dramų ir reikalų, mielas vaikdirbi!

Per tuos vaikius aš vėl pradedu bijot ir nerimauti dėl mokyklos.
O vasara dar net normaliai neprasidėjo.

Per tą tėvavimą tik tvarkos prisidarai ant savo galvos. Na nebūtų vaikių, tai jokios normalios rutinos nebūtų.
O dabar!
Dabar viskas surikiuota, viskas savo laiku. Jei kas ir vyksta ne pagal planą, tai tik suderinus, visiems approvinus.
Pabandyk mažius chaose augint.