#papathings

Vaikščiojam Laisvės alėja.
Vaikis įbėga į vieną tarpuvartę.
Surinka.
Grįžta.
Einam ramiai iki vėl pasimaišo dar vienas bromas.
Kartoja ryksmus, klyksmus.
Vienžo, miesto vidury mažius aido ieško.

Į visus ” Kodėl?”, aš turiu pateikti išsamius, logiškus ir pagrįstus atsakymus.
Bet manieji „Kodėl?”, nesulaukia net nors kiek rišlaus sakinio.
Kodėl!? A?
Ai, tiek to…

Dukra savaitgalį nusprendė praleist su manim bei skipint kelionę pas močiutę ir tetą, nes aš jai kai ką pažadėjau.
O pažadėjau jai, nueit į muziejų.
Deve, deve… O kad maža nepasirodytų, tądien nuėjom į DU muziejus.

Nupirkau tuos šachmatus ant savo galvos.
Pirmadienio rytas.
Sūnus pirmas atsikelia.
Apsirengia.
Ateinu ir tikiuosi, kad ans, kaip ir kiekvieną rytą bus pasileidęs konsolę, bet neee, jam mat šachmatais žaist įdomu.
Rikiuoja figūras.
Kažką strateguoja.

Karalius.
Karalienė.
Žirgas.
Bokštas.
Net rikis, kaip rikis.
Bet pėstininkas kaip buvo pensininkas, taip ir liko po visos dienos šachmatavimo.
Tiek pensininkų krito šiandien ant lentos. Baisu.

Šiandien sužinojau, kad ir kiek matytum panašumų su savim vaikiuos, anys vis vien turės savo ypatybių.
Aš ir Brangiausioji nemėgstam mugių, bet vat mažė mielai valandavtrynės kermošiaus šurmuly ir dar mane jame murgdė.
Kiek dar baisybių apie savo vaikius nežinau?

Mano vaikiai viens kitą moko.
Vienas lavina kito tartį:
– Pasakyk „be-ge-mo-tas”.
Kitas stebi kada antras krapšto nosį.
Uždavinėje visokius klausimus.
O aš turiu, it auditorius, klausyt ausis ištempęs, kad anys viens kito kokių nesąmonių neprimokintų.

Išsirinko knygų knygyne.
Važiuojant namo vartė, žiūrinėjo.
Grįžus susipyko su broliu dėl skirtuko.
Nusprendė pasidaryti skirtuką vėlų vakarą.
Atkalbėjau.
Nusprendė rašyt knygą.
Atidėjom.
Pašoko.
Padainavo.
Tik lipdinių trūko šiandien. Nes spektaklių buvo.

Iš pradžių, nepavyko pasakyti „karatė” belankant karatė būrelį. Vis buvo „rakatė” ir „rakatė”.
Dabar keramikos būrelis kentėjo, „kemarika” ir „kemarika”.
Bet jau tuoj, nieko juokingo kemar,.. t.y KE-RA-MI-KOJ nebus!

Didžiausias skandalas. Niekaip negalima buvo nuspręst kur statyti stalą vaikams. Iki susikalimo akimirkos! Toks rimtas nesutarimas.
Tada įsikišau ir pradėjau moderuot lego namelio interjero sprendimus.
Lai supranta nuo mažumės, kad geriau samdyt dizainerį nei rėkaut.