#papathings

Vaikis tai kažkoks vandenis. Į kieme paruoštą baseinėlį puola nežiūrėdamas. Jūron brido paknupstom, vos spėjom gaudyt. Vat ir šiandien. Laistom pievą, o ans pagavęs žarną pradeda dirbt automatine laistykle. Visas tirta, į šonus sukinėjas, mamą vandeniu atbaidinėja.

Seniai nugirstas pokalbis. Bevaikštant po pušyną prisivejam šeimą su keliais žmogyčiais. Vienas vaikis mojuoja didoku pagaliu.
— Čia mano burtų lazdelė! – paaiškina tėvams.
— Greičiau jau burtų kuoka, – pakomentuoja tėvas.
Nesuprantu kodėl pagaliai taip keri mažius.

Sukam ratus visi po rajoną. Aš mažių stumiu. Brangiausioji vėžina vaikę. Nuo vietinės reikšmės knaipės atplaukia pagyvenęs, pagėręs ir nuo karščio pavargęs senjoras. Nužvelgė mus ir žiūrėdamas į mane tarė:
— Darbštus vyrukas, net du vežimėliai.
Sulaukiau įvertinimo.

Sunku su pametinukais. Nori, kad jie viens kitą mylėtų ir myluotų, bet iš pradžių saugai mažę nuo senio, nes tas nesuvokdamas savo jėgos ir nemokėdamas švelnumo gali įskaudint. Vėliau atvirkščiai, nes dabar jau vaikė gali dantis išbarškint bekrykštaudama iš džiaugsmo.

Meilė – liepsnoja, šildo, kaitina, būna kad vos rusena, tačiau visad veikia it radiatorius. Bet atėjus tokiem karščiam visi meilės kupini maži apkabinimai bei panešiojimai baigias prakaito dėmėm.
Galėtų ta meilė prisitaikyt prie oro sąlygų ir karts nuo karto vėsint.

Žinot posakį „trypčioti vietoj”? Visad maniau, kad tai tik posakis, kol nepamačiau mažio nedrąsiai trypčiojant.
O kas jei vaikis atskleis daugiau paslapčių? Parodys ką reiškia sukt galvą, riest nosį, paraityt kulnus?
Bijau net pagalvot, o kas jei bus širdžių ėdikas?

Vaikis mėgsta žaislines mašinas, o mes mėgstam jam jas pirkt. Tačiau viskas šiam pasauly laikina. Ten mėtos padanga nuo mašiniuko, anava ten kaušas nuo ekskavatoriaus. Kišenėj sunkvežimio priekaba. O dušo kabinoj radau nulūžusį veidrodėlį.
Ne namai, o kažkoks šrotas.

Kartais rodos, kad esu įtrauktas į slaptą žaidimą, kur mažius žino tikrąją prasmę, o aš nesusigaudau.
Žaidimų aikštelėj vieną atrinktą akmenuką išmeta per tvorą, kiton vieton perneša šaką. Visad patikrina ar negavo slaptos žinutės tarp bokštelio lentų.
Agentas Vaikis.

Vaikiai išryškina vieną žmogišką savybę — visi esam inertiški. Priprantam prie rutinos ir stengiamės jos laikytis nors tu ką.Buvo nevalgus mažius. Pabuvo visą savą gyvenimą toks, o vieną dieną nusprendė paekspermentuoti — pradėjo valgyt.
Mes prie valgaus nepratę.

Atostogų pabaiga su vaikiais panašėja į evakuaciją. Visko susirinkti iš vakaro neįmanoma, nes to visko reikės iš ryto, o tada prasideda…Kol vienas valgo, kitas akis trina mašinos kraunamos, daiktai renkami.
Pasiledžiam kelin mažiams pradėjus knapsėt.
Jei pasiseka.