#papathings

Jau kelias dienas namuose vyksta muštynės. Iš pradžiu brangiausioji, tada aš, tada vėl ji. Kaimynai tyli. Bijo. Nes užėję aiškintis gali namo parsinešt problemų. Vaikiai kankinasi.
Taip ir gyvenam. Mušam temperatūrą, ši galvoja, kad jei muša, tai myli ir neina lauk.

Kirpt mažiui nagus „įdomu”. Kartais jaučiuos it inkvizicijos budelis su 2 dienų stažu, o kartais viskas praeina ramiai.
Mąstau, kad reiktų nuokarpas kaupt dėžutėj, kad kai vaikis pradės kišt pirštus ten, kur nevalia, galėčiau išsitraukt dėžutę ir per tuos nagus…

Naujas darbas, nauji kolegos, o aš nesisveikinu. Ignoruoju ištiestą ranką. Neduodu žaibo. Pro kai kuriuos prabėgu.
Vis per mažius!
Nes viliuos, kad kitiems tėvams nespausdamas rankos, kartu neįteiksiu tempos, snarglio ir čiaudulio paketo jų mažiams.

Su vaikiais sunku. Pradžioj vienerių metų krizė, vėliau trijų. Po to mokyklos pradžios, dar po metų, kitų paauglystė. Tada abitūros stresai, presai. Studijų sunkumai. Savęs paieškos. Santykių duobės. Šnai! – mažiui vidurio amžiaus krizė.
Na jau ačiū! Kada man krizent?

Kai vaikis suserga puolu skaityti internetų. Randu keistų patarimų, kad ligonį reik laikyt atskirai, maitint atskirai, paliestus ar naudotus daiktus virint, dezinfekuot, o po to išmest.
Svarstau kaip tai įgyvendinti, bet ateina kits mažius ir nulaižo ligonio soskę.

Išvarėm su mažium pabėgiot.
Na ir kas, kad spalis.
Na ir kas, kad tamsu.
Na ir kas, kad klegetuojam visa gerkle.
Na ir kas, kad basom.
Kas mums jauniems reiškia apibėgt penkis ratus aplink sofą, stalą bei sesę sėdinčią ant šildomų grindų.
Sportbačiai ilsis spintoj.

Jei mažų vaikių tėvai prasitaria, kad rytas buvo sukakotas (švelnesnė versija), tai nesiaiškint kas ir kaip. Gali būt, kad mažiai pildė sauskelnes taip greit, kaip buhalteriai pildo deklaracijas paskutinę dieną.
Beje, kartais tokių rytų tėvai laukia net kelias dienas.

Daugely straipsnių apie ugdymą kartoja: „reik nustatyt ribas”. Kartoja, bet nesako iki galo, kad tas ribų brėžimas baisiai sunkus fizinis krūvis.
Vaikis kažką chimičina. Šuktelėjimu „Negalima!” nieko nepasieksi. Turi lėkt stabdyt.
Ugdymas – kalorijas deginanti veikla.

Menat kaip pasakojau, kad vaikiai nepasidalina žaislais? Tai dabar anys sugalvojo nepasidalint tokiais dalykais, kurių lazeriu neperpjausi nepažeidęs BK.
Imu mažę ant rankų sakydamas:
—Opa!
Prilekia vaikis.
— Ir tu? Opa! Abu jūs mano „opos”.
Tėvo dalybos, po mamos.

Nuėjo mažius į sandeliuką, išsirinko bulvę. Kažką jai tyliai į ausį pasakodamas nusinešė kambarin. Nusekiau. Bulvę radau padėta garbingoj vietoj, ant sofos. Vaikiui nematant surinkau daržovę, kol dar neįsipatogino, šaknų neįleido.
Toks tad mažas mūsų bulviakasis.