#papathings

Tėvystė yra kultas. Diena suriktuota. Visi veiksmai turi savo slaptą prasmę ir reikšmę. Žiūri keistus, bukinančius filmukus apie pasaulį, kuriam visi laimingi. Valgai čipsus ir saldainius pasislėpęs, tarsi tai būtų nusikaltimas.
Lengvai iš sektos nepabėgsi, tai ilgam.

Burbulinės vonios. Kaskados. Vandens purslai ir taškymasis. Nuogaliai. Masažai. Kūno aliejus. Blizganti oda. Garai ir nuo jų aprasoję veidrodžiai. Visi malonumai vienoj vietoj.
Viskas kaip ir gerai, bet susipranti dirbantis SPA — Susirietęs Prausiantis Augintojas.

Suplyšo. Vėl suplyšo tas lateksinis-guminis gaminys. Neramu. Kas bus? Ar susitvarkysim? Kaip ištversim visą tą triukšmą, alsą? Kaip suvaldysim nesantaiką, pykčius? Nejau, vėl bemiegė naktis?
Viena skylutė, o tiek jaudulio ir nerimo.
Gerai, kad yra atsarginė soskė.

Važiuojant darželin pasakoju brangiausiajai darbe nugirstą pokalbį apie vairavimo pamokas. Esą „praleist iš dešinės” taisyklės esmė apsaugot keleivį.
— Tu pyk, nepyk, bet aš pirmiausiai saugosiu vaikius. – atsako mano meilė.
Ryt sėsiu gale, tarp kėdučių. Bus saugiau.

Pasiėmiau tėvadienį, kad išleisčiau brangiausiąją, besitūsinančią vaiko priežiūros atostogose, aplankyt darbo bei kolegų.
Jaučiat? Reikia laisvadienį iškeist į galimybę neatostogaut!
Gyvenant su vaikiais paradoksų tik daugėja.
Pvz.: esi geras tėvas, jei esi blogas.

Sėdim su meile, restorane. Kalba vis sukas ir grįžta prie vaikių. Toks jausmas, kad jie po stalu.
Išėjo kalba apie kažkokio naminio darbo perėmimą, tai brangiausioji tarstelėjo:
— Dar pasakyk, kad už mane vištieną sukramtysi.
Pauzė.
— Galiu! – užtikrintai atsakiau.

Gavom ilgai lauktą progą pavakarieniaut su brangiausiaja mieste be sauskelniuočių. Važiuodami svaigom apie tai ką užsisakysim. Netikėtai mano gyvenimo meilė ir šoferis persirikiavo į pirmą juostą. Nustebęs atsisukau į ją.
— Gi į darželį būtume nuvažiavę! – paaiškino.

Vakarieniavau. Mažius nevalgus buvo tądien, tai pakviečiau ragaut savo maisto.
Prisėdo. Patraukė lėkštę tolyn nuo manęs. Išgraibė pomidorų padažą. Supyko, kad bandau valgyt iš savo lėkštės.
O tuo metu brangiausioji gaudė mano lekštėj bulves vaikei.
Mano lėkštėj?

Kaip viskas pasudetingėjo. Anksčiau, jei nieks aplink nežinodavo, enciklopedijoj neparašyta, o bibliotekoj tokia tema knygų nėr. Galėjai ramiai daryt kaip išeina, bo visur jau pažėjai.
Dabar kievienas su vaikiais susijęs klausimas turi 32 skirtingus išaiškinimus.

Anksčiau visi keliai vesdavo Romon. Dabar gūglan. Su vaikiais būna dienų, kai anys zyzdami šliaužia tik mamos link (tėvą aplenkdami).
Tada sėdžiu toks, niekam nereikalingas, ir nežinau, ar čia pykt, kad neįtinku, ar ramiai pailsėt, kol meilė aplipus sauskelniuočiais.