#papathings

Na tėvukai ir mamukai, prisipažinkint, kas Jūsų kišenėse gyvena? Ypač, kai vaikiai sloguoja?
Kaip suprast nosinaitės? Jūs ką, pasiruošę? Čia mano vieno kišenės snargliuotos, nes neturiu kur pagautą liūlį padėt?
Čia tipo aš vienas toks, snarglius kišenėj štabeliuoju?

Brangiausioji klausia:
— Kur buvai?
— Tualete.
Palikęs vaikių stojuos eit ir informuoju, einąs patalpon su keramikiniu sostu.
— Tai gi ką tik buvai. – nustemba gyvenimo meilė.
Nepatikslinau, kad tada sedėjau po kriaukle ant grindų ir laukiau mažiaus pažadėto „mažo”.

Prieš suguldant vaikius būna momentas, kai anys miegamajam pradeda tūsintis iš visos širdies. Lipa ant lovos. Krykštauja. Nulipa nuo lovos. Laksto. Šokinėja.
Su brangiausiąja krentam į patalus tikėdamies, kad mūsų neprireiks, kol ant mūsų nenudremba paveldėtojas.

Šiandien pasiruošęs pačiom keisčiausiom fantazijom. Eksperimentams. Nekantriai laukiu ką į žinutę atsakys mano meilė.
Ko užsigeidaus? Ar pajėgsiu patenkint jos norus?
Pirkinių sąrašas trumpas.
Gerai, gebėsiu viską parvilkt namo.
O kaip Jūs aistrinatės per Valentinkę?

Brangiausioji siūlo užkandį mažiui. Aš iš tolo:
— Nenoriu!
— Tai ne tau, vaikiui gi. – aiškina gyvenimo meilė.
— Jo, o baigt tai man reikės. Gėda išmest.
— Nenori, nevalgyk.
Vaikis nebaigia užkanduko.
— Pabaigsi? – užsimiršus klausia akių šviesa.
Atsidusęs linkteliu.

Kelionės su vaikiais įdomios tuo, kad bandai nuspręst, kurią namų pusę šiandien bandysi sukišt automobilin, kurią paliksi.
Po tokios kelionės pasigirsta bildėjimas. Susierzinęs klausaus, kol galų gale suprantu, kad mašinoj paliktas žaislas bilda.
Mašinoj mašina bilda.

Brangiausioji užsižiūrėjus į vaikius viltingai klausia:
— Kaip manai, po kelių metų jie bus draugai?
Prunkšteliu.
— Taigi brolis ir sesuo! Kokie draugai?!
Močiulė pataiso:
— Sudėtingose situacijose tikrai bus.
Beliko tik mažius nuolatinės įtampos atmosferoj laikyt.

Vidinis laikrodis yra gerių gėris… kai jis suderintas.
Pabust ar pradėt norėt miego visad tuo pačiu laiku faina.
Tačiau su vaikių laikrodžiais kažkas ne taip. Darbo dienom vos pakeli net po kelių nusnaudimų, bet savaitgalį anys geba pabust anksčiau, žymiai anksčiau.

Su vaikiais niekad nežinai kaip viskas pasibaigs.
Pasiėmiau vėžimėlį ir mažę laukan pasivalkiot. Na tai išėjo dviejų kilų kelionė, kur pusantro kilo vaikę teko nešt ant rankų. Netiko sedėjimas karietoj.
Galima sakyt, kad išėjom dviese vežimėlio pastumdyt po rajoną.

Kartai nutinka negerų dalykų. Vakar lokomotyvas rėžės į mažę. Prasidėjo tyrimas. Ašaros. Kaltųjų paieškos. Teismai. Bausmė. Kompensacija nukentėjusiai. Lyg tikrame gyvenime.
Tiek veiksmo ir tik dėl to, kad vaikius sumanė plastikiniu traukiniu užvažiavo sesei į kaktą.