Suprantau, kad mažė paveldėjo mano hobį.
Užėjom į knygyną. Nesvarbu, kad namai pilni neperskaitytų knygų.
Mažė užsišiko apsipirkt…
Hobį paveldėjo, bet dar neišmoko su juo gyvent.
Pirkt knygas, vienas pomėgis, skaityt jau kitas.
Faina, kai galima knygyne susipykt.
Atsipūčiam ir varom toliau
Išgyvenom!
Kalėdas išgyvenom!
Na, o dabar, liko tik ilgasis savaitgalis. Naujako bardakas… ir visi 2025-tieji.
Darbingiausia nedarbo diena
Pagarba ir užuojauta visiems vaidirbiams, kurie nukeliavę per pusę Lietuvos, vos įėję į namus puls surinkinėt vaikiškus baldus, virtuvėles, Lego. Aiškinsis kaip veikia nauji žaislai. Narinsis akis skaitydami smulkaus šrifto instrukcijas.
Atminkite, viskas per SENĮ!
Džiaugsmo trupiniukų rinkikai
Prisipažinkit, juk su malonumu išmetėt Advento kalendoriaus išdraskytas liekanas.
Juk patiko.
Niekis, ryt nešim dovanų kevalus ir lukštus.
Gražaus, ramaus Kūčių vakaro.
papathings
Dovanų popieriaus čežėjimas
Visi laukia Kūčių vakaro, bet mažai kas žino, o tie, kurie žino, niekam nesako, kad vakaras prieš Kūčias ypatingas.
Nes tada rūšiuojamos, viniojamos, atslepiamos ir vėl paslepiamos, perskaičiuojamos, arčiau eglės kavojamos dovanos.
Sėkmės greit sumigdant!
Naujieji Olivanderiai
Mano tėtis man darė lanką, špagą. Aš gi, savo mažiui padariau burtų lazdelę.
Dabar namuose skamba:
– Revelio!
– Protego!
Ir…
– Avada Kedavra!
Prisižaisim iki Azkabano.
Paklaikimo lygintuvas
Atrodo, kad vaikiams Kalėdų laukimas nunešė stogus, kad jie išprotėjo, bet tada išvažiavom į maximas.
Keliuose bei parduotuvėse pamatėm, kad mūsų mažiai, kad ir nurauti, bet ne tiek, kiek kai kurie paklaikę suaugėliai.
Kol kas viskas dar normos ribose, normos ribose.
Paklaidintojai
Vaikiai išves mane iš kelio.
– Tėtė, kodėl nežaidi savo žaidimo?
– Nes,.. – ir neturiu paaiškinimo.
Ir pradedu žaist. Iiiilgai žaist. O jie sėdi, ziuri, komentuoja. Gavo ekrano.
Drakonai ant šokoladukų
Jau kaupias saldainių kalneliai. Tai iš vienur, tai iš kitur vaikiai gauna saldėsių.
– Kas būtų jei mes VISKĄ suvalgytume? – klausia mažius.
– Kas?
– Skaudėtų pilvą.
– Tai gal atiduodam dalį saldainių?
– Neee!
Tokia vat, apsinuodijimo cukrum persmelkta Kalėdų dvasia.
Išmoktas pamišimas
Ale kaip durnai su tom Kalėdom gaunas.
Visi eina iš proto dėl tos savaitės, tai davai ir mes, visa šeima, varom iš proto. Ir dar vaikius namuos, daržely mokinam eit iš proto.
Tipo negalim dovanų dovanoti kas mėnesį mylimiems ar priryt silkės kas dvi savaites?