#papathings

Pasakę, kad turim pametinukus, sulaukiam patikinimų esą mūsų mažiai draugaus, bo mažas metų skirtumas.
Aš brolį, sesę turėjau, žinau tas draugystes.
Vėliau tie patys pasakoja istorijas kaip vaikai mėtės kirviu. Pats esu vos iš malkos negavęs.
Tai tiek apie draugystę.

Apsiporavę-susižiedavę, jūs gi žinot jausmą, kai nusimovęs žiedą karts nuo karto jo ieškai ir jauties truputį nuogas?
Seniai, brolis pasakojo, kad šeimynai išvažiavus pirmom valandom kaifuoji, o po to pradeda visų trukt, kaip to nusiimto žiedo.
Stokholmo sindromas.

Padurnėji tapęs mažų vaikų tėvu. Sumigdai vaikius. Uždarai jų kambario duris, ir nors pačiam akis merkias nuo savaitės nuovargio, sėdi beviltiškai ieškodamas pramogos per televizorių.
„Eik miegot!” – sau sakai, nes nors ryt ir šeštadienis, vaikiam į tai nusispjaut.

Jie chaoso generatoriai. Suprantama, kad jų atsiradimas viską apverčia aukštyn kojom, bet jie čia nesustoja. Esant menkiausiai progai, mažiai padarys taip, jog tvarka sugriūtų.
Pavyzdžiui, nori apauti dešinę koją. Pastypčiojęs vaikius atkiš kairę.
Su kojinėm lengviau.

Vat per juos viskas pasikeičia, susibalamutija ir susimaišo.Kviečiu Brangiausiąją rėkdamas visu balsu:
— Maaama! – kad vaikiam būtų aišku.
Iš kažkur, atsiliepia Močiulė, mano mama:
— Kas nutiko?
— Ne tave kviečiu. Žmoną. – teisinuos.
Taip patapom mamuku ir tėtuku.

Vaikiams patinka kartojimas. Jie kai užsiciklina ant vieno garso, vieno žaislo, vieno fimuko, vieno… na žinot patys.
Blogiausia ne tai, blogiausia kai anys tave paverčia papūga. Eina per tris paveiksliukus ir klausia:
— Kas čia?
O pats:
— Mašina/traktorius/dviratis.

Po darbą klajoja vaikis. Užklidęs virtuvėlėn stabtelėjo ties pyragu bei saldainiais. Padrąsinau pasivaišint. Pasirinkęs saldainius nuvarė savo takais. O pats sau galvoju, mažius tai ne mano, mažu neleidžia tėvai saldumynų ryt.
Niekis, kol kas treniruosius ant svetimų.

Vaikiai garantuoja daug dalykų, pavyzdžiui gali tikėtis, kad: senatvėj bus kam vandens paduot; padidėja šansas turėt tinkamą organų donorą.
Tačiau taip pat didėja tikimybė būt sužalotam. Aną savaitę gavau nosin iš galvos. Šią, mažius beveik įstatė brangiausiai mėlynę.

Dėl viruso vis pataria plaut rankas su muilu. Tiesą sakant, gyvenime tiek murkdytis muile neteko kaip auginant mažius. Vienas pavarė, kitas pridirbo, tada išsimuzojo. Jei ne vienas, tai kitas galas prašos prausimo.
Nesibaigiantis tėvo putojimas ir burbuliavimas.

Garbės žodis, valdaus. Nesistengiu vaikų neturintiems draugams prakišt idėją, kad viskas jų gyvenimuose kaip ir gerai, BEEET jiem trūksta kokių dviejų, trijų vaikių ant kupros.
Nes čia kaip su bajeriu, kurs tau juokingas iki LOLo, bet perpasakojęs jauties durneliu.