#papathings

Kol knisaus darbe sedėdamas namie, brangiausioji plušo kieme žaisdama su mažiais. Grįžus pasidalino naujienom. Sužinojo, kad vieni susilaukė pirmo. Antri nori antro, o treti jau laukias. Kitus ištiko trečias.
— Berniukas ar mergaitė pas pirmus?
Pasimetus:
— Nežinau.

Girdėjau, kad jei kelionė darban užtrunka labai ilgai, padidėja skyrybų grėsmė.
Šiom, darbo iš namų, dienom supratau, kad ankstyvą kėlimąsi lemia ne kelelis tolymas darban, o rytiniai vaikių paruošimai.
Aišku, kelionė sutrumpėjo. Virtuvė, kambarys. Ir aš jau darbe.

Vaikiai taip pat parsinešė darbo į namus. Mažius tai tikrai atvilko visą darželio siautulį ir dar sesę pamoko.
Vienžo, namie jau du biurai atidaryti. Manasis ir vaikių. Laukiu kada brangiausioji atvers savo ofisą ir tada… Tada dviejų UABų specialistai dirbs daržely.

Karantinas dar net neprasidėjo, o jau aišku, kad sunkiausia yra… ne man, ne Katinui, net ne brangiausiąjai. Mažiams sunkiausia, pasirodo!
Vos atvažiavo greitoji vaikių priežiūros pagalba, mūsų paveldėtojai suskubo aplipt pagelbėtoją ir kokią valandą kankino tik ją.

Karantinas, tai karantinas. Dirbsim iš namų.
Sakysim, kad tai „Atsivesk vaikius darban” diena. Dar tai bus „Augintinio ofise” diena ir „Sutuoktinio biure” diena.
Ir taip kokį mėnesį.
Įdomu, bus nors viena tikro darbo diena, ar reiks padirbėt naktim, vaikiams miegant?

Kadais domėjaus kaip veikia atominės bombos. Pagal enciklopediją, užtaisas detonuoja kai krūvon sumetamas tam tikras kiekis medžiagos.
Žiūriu į savo mašinos galinę sėdinę su vaikiais ant jos, ir matau bombą, kuriai sprogt neleidžia plonyčiai kėdučių diržai.

Viskas! Dabar prasideda tyla. Nebebus jokių sirgalių šeliojimų. Koncertų. Mokyklos skambučiai nebedrums ramybės. Dvi savaitės poilsio…
Tačiau tai reik kažkaip išaiškit mažiams. Nes dar vakar namuose jie surengė lenktynes, koncertą bei kažkokį prastą bušido turnyrą.

Mažių tėvai, prisipažinkit, juk gąsdina tas virusas ir masinio karantino tikimybė? Uždaryti darželiai. Darbas iš namų.
Mane tai labai, nes koks ten darbas, jei vaikiai neleidžia net ramiai iš kaladėlių namo pastatyt.
Nelaiko jiem nervai matant tėvą užsiėmusi ne jais.

Kartais pagalvoju, kad nesu geras tėvas.
Vaikis gimtadienio dovaną gavo gan pavėluotai, ir ne todėl, kad ši keliavo iš Kinijos. Paprasčiausiai neprisiruošėm. Kartu su dovana mažių ir paskiepijom… skiepais, kurie turėjo būt suleisti prieš pusmetį. Snargliai neleido.

Nuo šeštadienio ant dešinės rankos nešioju tatuškė. Vaikišką, su Peppa the Pig veikėju. Darbe dėl virusų sveikinuos duodamas žaibą, tad mano tatuiruotė nelieka nepastebėta.
Labai greit atseku kas turi vaikių, o kas ne.
Kaip galima nežinot raguotos kiaulės su megafonu?