#papathings

Vaikis rodo į kastuvėlio smėlyje nuotrauką, kažką suburba.
–Taip. Kasti smėlį. Kastuvėlis. – atsakau.
Mažius pradeda vaizduot kandimą.
– Ne, ne. Su kastuvu kasti, su dantukais… kąsti.
Va kodėl jie smėlį iš kastuvėlių valgo. Užkandžiauja.
Prakeikti beveik homonimai.

Papizmas pramuša netikėtai. Važiuojam su kolega namo po darbo. Pakelėj sustojęs traktorius. Nesusivaldau ir išsprūsta:
– O! Koks didelis traktorius. – tarsi mašinoj sėdėtų mano vaikiai.
– Gal apsisukt ir nufotkinsi, vaikams parodysi? – juokauja kolega.
Reik atsargiau.

Dviejų tėvų pokalbis.
– Ko toks surūgęs nuo pat ryto? Kibo ne ta koja iš lovos išlipai?
– Jo jo… Ne ta koja pabudęs į š įminiau.
Ir viskas abiem aišku, nes papaujant kiekvienam nutinka š*dinų istorijų. Ir tai apibrėžia ne pasakojimo įdomumą, bet jo ingredientus.

Apie vaikių kūdikišką pieno kvapą sklinda legendos. Ir pats nevengiu svaigintis tuo aromatu. Įmerkiu nosį mažių ševeliūron ir uostą iki nuprotėjimo.
Svarstau, išsivadėja tas kvapas kada nors? Ar manieji vaikiai man stogą galės nurovinėt ilgai ir legalia? Reik taupyt?

Kelionės su mažiais primena žaidimą „Atspėk melodiją“. Tik čia reik iš pirmų zirzirmo garsų nuspėt kokio užkanduko užsigeidė vaikius. Mano duetas retai kada zirzia vienu balsu, tad vienam kišu vieną užkandį, kitam kitą.
Toks persisukęs padavėjas ant priekinės sėdynės.

Pasižiūriu į suaugelius ir kartais nepagaunu iš kur tokie atsiranda. Tada žvilgteliu į vaikius ir viskas paaiškėja.
Žinot pasakyma „baba tank”? Mano mažė kartais įjungia aukštesnė pavarą ir varo nebodama kliūčių.
Kol kas ji ne tankas, labiau kibiriukas be stabdžių.

Gyvenimas moko, kad „NE” yra „NE”. Gyvenimiška patirtis, kad „NE” kartais būna „GALBŪT”. Tėvavimas išmokė, kad „NE” dažnai nieko nereiškia, paprasčiausiai gražiai skamba, lengva pasakyt.
Tiesiu mažei šaukštą košės, o ši „Ne!” ir žiojas, ir valgo, ir dar vieno laukia.

Šiaip tai tėvystė baisiai paprastas ir fainas reikalas.
Pasidarai sau mylimiausią žmogų ir po to kiekvieną dieną nerimauji, erzinies, pyksti, džiaugies, pavydi, liūdi. Tai čia pirmą dienos pusę. Likusi laiką jauti tą patį, tik, kad labiau nori miegot ir… saldainių.

Vos tik vaikiai pabunda, grįžta iš darželio kimbam darban.
Aš ir Brangiausioji dirbam tarpinėm. Saugom, kad mazius skirtų bent pusantro spyrio atstumas.
Kai labai pavargstam dirbt, išvarom, viens su vienu mažium, kits su kitu, pas senelius. Šimtai kilų ir nereik dirbt.

Geriausios akimirkos iš atostogų yra… kai vaikiai miega pietų, o pats įsitaisai šalia ir posmą, kitą parpteli. Geriau už visokias jūras, pasivaikščiojimus ar pasisėdėjimus… su mažiais.
Knarki jiems ausin ir taip atgauni jėgas antrai dienos pusei.
Bo prireiks.