#papathings

Mes optimistai. Norįs permainų visuomenėj, kad žmogaus teises gerbtų, laikytų liežuvį už dantų, neskatintų neapykantos, ir tikimės, kad jau nuo ryt viskas bus kitaip. Nebus!
VALANDĄ įkalbinėjau mažių sutvarkyt kaladėlės. Tiek reikalų bei dramos tik dėl kaladėlių

Kai vienas mano DNR variantas padaro skriaudą kitam, išgirstu sakant:
– Eisi sėst!
Čia apie nusiraminimo kėdutę. Bet tos mūsų genų kolekcijos skirtingai reaguoja į drausminimą. Vaikis priešinasi. Mažė ramiai atsėdi, oriai grįžta ir tęsia kovą su broliu. Recidyvistė.

Kažkas negerai su grupių pavadinimais darželiuose. Tai ten žiogeliai, tai boružėlės, dar gal drugeliai ir volungėlės. Kiek meilumo ir kiek melo.
Tikri pavadinimai būtų uodeliai (nes zirzia), balandukai (nes visur teršia) ir asiliukai (nes užsispyrę ir nu… žinot).

Stoviu prie tualeto durų. Mažius viduj, bet man negalima, tik mamai.
– Tave pasirinko, – piktdžiugiškai sakau brangiausiąjai.
Kai vaikiai nusprendžia įdarbint vieną gimdytoją, žinok, bus vargo.
Kartais faina, kai tave atstumia. Gali ramia sąžine nevalyt užpakalio.

Vaikiai stebuklingai moka viską sugadint. Pagavę TV pultelį jame atranda susinaikinimo funkciją. Žvilgsniu ar šypsena suvaro sesės nuotaiką. Bet įdomiausia, kai trumpu snūstelėjimu kelionės gale sugriauna visos dienos rutiną ir savo prasta nuotaika „džiugina“ visus.

Kad ir kaip nervus bei sveikatą ėstų mažiai, tenka pripažint juos turint gydančių galių. Nesitikėjau, kad mano močiutė, mano vaikių prosenelė, dar žinoma Babos klička, žais kamuoliu, spardys ir mėtys.
Gerai, jog vaikiai geba nuo tėvų nusiurbtom energija pasidalint.

Mažiai yra sociopatai. Rodos jiems patinka išvedinėt suaugelius iš kantrybės. Pavyzdžiui, maniškis pyko, kad dušas įjungtas. Išjungiau. Supyko, kad išjungtas. Įjungiau. Vėl negerai. Kartojam.
Susierzinau, bet mažiui šaltai žvilgtelėjus supratau: šachas ir matas.

Tėvadienio suvestinė. Vienas vaikis į lauką išsiprašė su skandalais ir… žieminėm pirštinėm. Kitas akimirkai nusisukus pagriebė sauja vasabio ir susigrūdo burnon. Abu mažiai užsidarę sandėliuke žaidė su katės dėžutės turiniu.
Tokia vat pasaulio pažinimo diena.

Aš tai nežinau kada tvarkytis turint vaikių. Na pavyzdžiui, sėdim prie pietų stalo. Vienas drabsto ryžius ant grindų, kitas riebaluotom rankytėm čiupinėja visus paviršius. Tai dabar pult ir tvarkyt, bo toks jovalas muša apetitą? Ar pavalgyt ramiai ir tada imtis darbo?

Supratau, kad visiškai nepažįstu mažių. Grįždavo abu iš darželių, ir prasideda kova dėl ramaus vakaro. Vienas atėjo, kitas kepštelėjo, pirmas makaluoja kojom, antras mosuoja rankom. Nesužiūrėsi kažkas po sekundės verks.
Bet po vieną,.. vienas malonumas tėvaut.