#papathings

Jaučiat. Su brangiausiąja vakar pasivalkiojom po miestą, papietavom tuščiam restorane, prisipirkom keistų dalykų, mažai kalbėjom apie mažius, nesulaukėm netikėto skambučio iš darželio ir numigom pietukų.
Pasaka, ne diena. Tokie ir turi būt mamadieniai ir tėvadieniai.

Tas kas sugalvojo pasakymą „trapi harmonija“, ryškiai buvo gimdytojas.Su mažiais kiekvienas neteisingas poelgis, paduotas ne tas daiktas, patiektas ne toks maistas, gali atvesti prie kelias valandas trunkančios katastrofos.
Tėvavimas – vaikščiojimas skustuvo ašmenim.

Tapimas tėvų yra tam tikras mutavimas. Super galių negauni, bet išmoksti negirdėt triukšmo, miegot belenkaip, belenkada ir bele miegot. Užkočioji kantrybės raumenį.
Ir nors kartais pasiilgsi be vaikių dienų, triskart išdidėjusi širdis, net besvajojant, ilgėsis mažių.

Kai man begulint mažė užsiropšcia ant krūtinės ir įsipatogina, tai miela ir gražu. Tačiau kai ji sugalvojo tokį pat manevrą atlikti ant senelio, kuris neseniai turėjo operaciją, visi buvę kambaryje krūptelėjo.
Kartais meilumas gali būt labai pavojingas. Saugokitės.

Atleiskit, marijampoliečiai, nežinau kodėl jis taip.
Jau kokį ketvirtą kartą važiuojant pro Marijampolę mažius pareiškia, kad jam REIKIA. Jei reikia, tai stojam. Numaunam kelnes. Ans pastovi pliku priekiu į miestą. Nieko nedaro ir mes tęsiam kelionę.
O gal padaro?

Sakoma: „Lengva it iš vaikio atimt saldainę“. Sakot mažiai slabakai?
Mažų vaikų tėvai gali valandų valandas vardint kiek ir ko atėmė atžalos. Laikas. Planai. Miegas. Pačiam kąsnis gerklėj stringa pagalvojus, kad to pačio maisto vėliau norės mažiai.
Kas čia slabakai?

Žinot kai nori pasidalint kokiu retu reiškiniu. Prisikvieti draugų. Sėdit. Laukiat. Nieko vyksta. Visi išsivaikšto. Tada Būm! Vėl be liudininkų.
Taip ir su vaikiais. Gali skųstis kaip su jais sunku, bet prie svečių auksas, ne mažiai.
Laikytum amžinai tuos lankytojus.

Žinau, nuskambės keistai, bet aš tai laukiu antro karantino. Per pirmąjį seniuką išmokėm naudotis puoduku. Tai antrojo metų planuojam treniruot ir ruošt suaugelių gyvenimui mažę. Nes dabar atsistoja plikų užpakaliu vonios kambary ir palieka balą.
Gal žinot ar greit?

Prakeikti konservatoriai! Ne, ne apie rinkimus apie vaikius. Užsiciklina ir neišmuši.
Vaikis mėgsta tik vieną sutrintą batų porą. Kitos netinka. Įkalbinėjimai neveikia. Tik apgavystėm ir manipuliacijom nugalėjau jo konservatyvų mąstymą.
Jaučiuos kaip koks žalstietis.

Tėvavimas savo esme yra šokinėjimas aplink ir laukimas. Visad darai arba vieną arba kitą.
Geriausiai tai suprantu stovėdamas už tualeto durų, laukdamas leidimo užeiti bei sutvarkyt mažiaus pasiekimus. Jokie skubinimai. Klausinėjimai: „Ar jau?“. Nepadės. Reik laukt.