#papathings

Įtariu daktarų sąmokslą. Aš iš kartos, kuri polikliniką lanko retai. Dar retai. Jei ne vaikiai, mano šeimos daktarė nežinotų kaip aš atrodau.
Daktarai nusitaikė į mažius. Vaikiai eina poliklinikon pasirinkt lipdukų. Procedūra truko trumpiau nei lipduko išsirinkimas.

Jei maisto produktai skirti vaikams, tai jie turi būt teisingai ženklinami ir pakuojami. Vat jei noriu maišelio saldainių, kaip man žinot ar jis tinka dviem mažiams? Ar padalinių dviem po lygiai? Ar pakely yra lyginis skaičius raudonų bambonkių?
Man nereikia problemų.

Iš pradžių su vaikais deriesi, kad apsirengtų vienus ar kitus rūbus, dabar deramės, kad nesirengtų.
Mažė sumanė, kad dabar pats metas blizgiai, spalvotai, vasarinei suknelei. Į lauką neleidom, bet sutarėm, kad grįžus galės apsirengt. Tai net ant pižamos suknelė tiko.

Šiandien mielai gyvenčiau… svečiuose, nes namuose vaikiai šetonai, svečiuodamiesi, anys šilkiniai. Jau pamanėm, kad grįšim namo ir turėsim nuostabius mažius. Kur gi ne. Priartėjus per dešimt kilų šetonai vėl suaktyvėjo.
Noris grįžt, bet ar kas priims apsėstuosius.

Jei vaikiai anksti sminga penktadienio vakarą, tai reiškia tik vieną – savaitgalis prasidės anksčiau nei aš norėčiau.

Aš tai namie jaučiuos it koks seseliusas. Pas suryju papildus, vaikams išdalinu jų kasdienę dozę bei atliekų visokias ten procedūras ir vaistų vartojimus. Brangiausiąjai tiesiu delną su vitaminais.
Vienžo, Katinas vienintelis nepatyria mano medicininės priežiūros.

Šiandien apsižiūrėjau, kad vaikių auginimas, it kokio seno mechanizmo palaikymas.
Pamaitink, pasodink, nuprausk, nušveisk, tą sugirdyk, aną sumaitink, paleisk, paduok, šalia prisėsk, tada nueik, bet greit sugrįžk.
Ir kartoji, kartoji, dieną iš dienos.
Kad tik veiktų.

Tėvaujantis daktaras yra gėris. Jis suprato kodėl tarpdury stabtelėjęs paklausiau:
– Gal netyčia turite lipdukų?
Į mane viltingai žiūri mažasis pacientas.
– Reik pažiūrėt. Buvo pasibaigę, galvojau iš namų atsinešti, bet jau viską mano vaikai buvo suklijavę.
Buvo!

Virė virė košę. Vaikai atsilošę. Tam davė puodelį. Tam davė šaukštelį. Tam davė samteli. Tam davė kąsnelį.
O tam ir nebeliko!
Bėgs pelytė į Woltą užsakinėt picų ir bulvyčių.
Nors šiaip tai jie košės nevalgė nei vienas.

Ar aš žiūriu filmus? Tai, aišku! Negaliu eit miegoti nepabaigęs. Vat vaikius nuvedu miegot. Jiems nulūžus, baigiu žiūrėt mažių filmuką, kurį pabaigt anys neturėjo jau jėgų.