#papathings

Velykos, šmelykos, o mano vaikis laukia kada aš persirengsiu Kalėdų seneliu ir atnešiu jam dovanų.
Gerai, kad šitos erezijos negirdėjo dukra, nes užsiknisčiau aiškindamas, kad geriausią ką jie gaus yra kinderis.

Sunku mūsų mažiams su gimdytojais. Vienas kepa kotletus, bet pats jų neragauja, bu nevalgo mėsos. Antras kepa blynus, bet šių nevalgo, nes su gliutenu nedraugauja. Abu vaikdirbiai dar ir protarpinį badavimą praktikuoja.
Ką apie maistą mūsų vaikiai išmoks, aš nežinau.

Šiandien pasiekiau sunkiai pasiekiamą lygį. Abiem vaikiams įtiko mano gaminti kepsneliai. Jaučiat, aš gi pats tų kepsnelių tai neragavau, mėsos nevalgau, ABU mažiai pasake, kad SKANU.
Aišku, receptas ne mano, Brangiausios, bet atlikimas tai mano.

Su vaikiais kaip, prisigalvojam naujų žodžių ir po to jie pakeičia normalius. Visi tėvai eina sysia, niam ir dar turi aibę tik jiems suprantamų žodžių.
Pas mus dabar geriausias delikatesas yra… Patriko mėsytė.
Kaip manot, kas per gaminys?

Vežioji vaikį po ligoninės, tad nenuostabu, kad ans labai entuziastingai sureagavo, jog man taip pat ten reiks. Bet tai bus tik rytoj, tad truputį nuliūdo.

Šiandien stebėjau Sizifo darbą. Po namus važinėjo robotas siurblys, o aplink lakstė vaikiai su barankom. Taip ir jauciau kaip siurblys sukdamasis po kambarį, pats sau galvoja: ‘WTF!?’.
Suprantu tave mažasis elektronini drauge, mane taip pat dažnai aplanko ši mintis.

Evoliucijos variklis yra ne nykštys, smegenai, bet gebėjimas išsaugoti vaikius. Nes šie visad yra pasirengę daryt viską atvirkščiai. Tad tik geriausiai vaikius suvaldę mažus palikuonis išliko. Bet neklausyti gimdytojų genas taip pat atkeliavo į dabartį.

Šiandien ta diena, kai esu bais dėkingas savo sūnui. Jis man labai padėjo, drąsiai viską iškentė, klausė manęs ir profesionalų. Dabar beliko tik pagyt.
Dar, aišku, esu labai dėkingas LSMU Kauno ligoninės dienos chirurgijos skyriaus darbuotojams.
Lengviau atsikvėpsim.

Sėdžiu. Laukiu kol vaikis apsirengs pižamą ir staiga suvokiau, kad Ana pats viską padaro. Jau nebereikia traukt vienos kojos iš klešnės, kur sugrustos abi. Jau nereikia rankų naviguot rankovėj.
Dabar dažniausiai esu darbų prižiūrėtojas. Prarabas. Projektų vadovas.

Viskas! Mano mažius jau pavojingas. Negaliu jo jau be priežiūros palikt. Ans fantaziją turi. Po kelių minučių tylos patikrinu ką jis veikia. Pasirodo, paskelbė karą minkštų žaislų etiketėms. Jas nukarpė, o kartu apkirpo ir sesės vienaragio karčius.