Ech, vasara. Karščiai. Saulės nukepinimai. Snargliai po maudynių. Kosuliai po ledų. Savaitė be apetito. Naktys su uodais. Nubrozdymai po pasilakstymų, pasivažinėjimų. Gumbai nuo vabzdžių įkandimų. Ir tas maloniai nepakeliamas visų dušnumo sukeltas irzulys.
H2O – ans būna visoks
Ale kaip sunku tėvaut per tokius karščius. Vieno vandens vaikiams sukišt negali, atsisako gert. Iš kito vandens savo mažių ištraukti negali, nesibaigiančios mėlynlūpių maudynės.
Apie tiesą
Toks rimtesnis. Kaip žinot ar mano vaikiai iš tiesų labai gražūs, ar paprasčiausiai pripratau prie jujų veidų, kad akys man atrodo nuostabūs?
Sensta ant akių
Vaikiai atrado matematiką, nes labai nenori eit į darželį. Nnusikalė per mokslo metus. Tad greit išmoko skaičiuot kiek dienų liko eiti į švietimo įstaigą. Dieve, dieve, kaip greit jie auga, it suaugę, savaitgalio laukia nuo pirmadienio.
Perspėjimas svajokliams
Dar ir dar kartą sakau, tiem, kas dar vaikių neturi. Niekas, kartoju, niekas nebus taip kaip įsivaizduojat. Nebus gražių miegojimų, suspardys jūsų pačių lovoj. Nebus ramių knygų skaitymų, pertraukinės kas žodį. Na nebent įsivaizduojat nuolatinį nuovargį. To tai bus.
Durnelis, aš savo durnelis
Tėvavimas – nuolatinis nesąmonių darymas. Tai kambarius tvarkai kol vaikiai dar valgo, žaidžia. Tai dvi valandas migdai vakare, o po to pusvalandį žadini ryte. Tai nori nuo jų pabėgt, bet pabėgęs iš karto jų pasiilgsti. Durnelis! Ne kitaip.
Murzinos kavinės
Į kavinę vaikiai atėjo dar gražūs. Nors jau buvom pasitrainioję kelias valandas, bet dar padoriai atrodė. Bet po kavinės… Vienas į grindis sutrynė baltus marškinėlius, šortus, nes rampa = čiuožynė. Antras apsidrėbė gerdamas per šiaudelį. Gerai, kad po to namo varėm.
Išrinktas iki gyvos galvos
Tėvaudamas jaučiuos it koks politikas. „Jei būsi geras gausi ledų.“ – motyvuoju mažius. „Jei mėtysi žaislus aš juos išmesiu.“ – bandau įvest tvarką. Bet suprantu, kad nepolitikas. Man pažadus reik vykdyti čia ir dabar, nes kitaip chaosas visą ateinančią kadenciją.
Hocenplotcas
Ryte, palikęs vaikius, iš darželio išeinu pilnom kišenėm jų atsineštų žaisliukų. Parodė grupiokams ir užteks. Grįžta namo. Tačiau kelis kartus susilaukęs keistų žvilgsnių, pradėjau jaustis darželio žaislų vagis, vaikių džiaugsmo plėšikas.
Rytinis pokalbių šou
Dieną reik pradėt nuoširdžiu pokalbiu. Iš širdies į širdį, kaip sakoma. Šiandien su vaikais aptarėm, VĖL, mano senelio mirtį bei… kremaciją. Laukiu paklaikusių auklėtojų klausimų: ‘Jūs tikrai sudeginot senelį?!’