Kategorija: Papathings’ai

Dukra – mūsų genų sintezė. Iš Brangiausios paveldėjo lengvą, ekstravertišką bendravimą, o iš manęs gebėjimą iškart pamiršt vardus žmonių su kuriais susipažino. Antrą dieną vis tikslinas draugės, kurią sutiko aikštelėj vardą Tai man dar ir jos draugų vardus prisimint?

Tie vaikiai tai kaip kokios šarkos ar žiurkėnai. Vis neša ir neša namo visokius daiktus. Tai žaisliukas, tai kaštonas, tai darbelis, tai kamštelis rastas lauke. Tik spėk suktis, tik spėk išmest, bet ne per anksti, kol dar prisimena, ir ne per vėlai, kai jau įsiminė.

Vaikštau su vaikiais. Sūnui prisireikė nusišlapint. Parodau kurs ans gali nusičiurkšt. Kovą, gatvės vidury šviečia sūnaus užpakalis, nes kelnes iki kulnų nusmaukė. Norėjau dar kažką jam pasakyti, bet tada jis pradėjo besiusiodamas suktis link manęs. Laistytuvas, pypt.

Tėvavimas išmoko laiką skaičiuot kitaip. Kol nėr vaikių: * minutės eilėj; * valanda poliklinikoj; * 8 valandos darbe; * 5 darbo dienos; * savaitė. Su vaikiais nėr epizodų. Nesibaigiantis darbo laikas. Diena, naktis, darbo diena, savaitgalis, šventės – visad tarnyboj.

Tėvavimas išmoko laiką skaičiuot kitaip. Kol nėr vaikių: × minutės eilėj; × valanda poliklinikoj; × 8 valandos darbe; × 5 darbo dienos; × savaitė. Su vaikiais nėr epizodų. Nesibaigiantis darbo laikas. Diena, naktis, darbo diena, savaitgalis, šventės – visad tarnyboj.

Nežinau, gali būt, kad bus pirmoji iš daugelio marčių, nes vaikis kai užsiveda, tai… Grupiokė tą, grupiokė aną. Tačiau geriausiai buvo, kai vakare pranešė, kad reikia nešt gimtadienio dovaną jai. Niekam iki šiol nereikėjo, o vat TAI reikia. Įsijungė bjaurus šešuras.

Aš tai beveilyčiau neit į darželį atsiiminėt vaikių. Ne, ne dėl to, kad norėčiau ten juos per naktį palikt (kartais norėčiau, tiesa), bet dėl to, kad gali tekt išklausyt ką negero, ar net pikto, mano genų nešiotojai pridarė kitiems nešiotojams.

Vėl ir vėl darau klaidą. Bandau užglostyt į miegą dukrą. Bet ji gi turi mano genų. O aš ką, neužmigsiu kol mane glosto, nes REIK VISĄ MALONUMĄ patirt. Vienžo, po pusvalandžio, susipratau. Nustojau glostyt. Pasakiau, kad mjegotų, ji ėmė ir užmigo.

Va jau keičias gyvenimas. Prieš tai pusę metų galvojom, kaip čia mažius aprengt, kad nesušaltų. Dabar gi, pradedam galvot kaip juos aprėdyt, kad anys nesukaistų.

Palikt ilgas grissini lazdeles be priežiūros buvo prastas sprendimas. Vaikiai pasigavo po dvi ir prasidėjo fechtavimo bei trupinimo varžybos namuose. Ne gana to, jie ramiu veidu ateina prašyt naujo grissini, nes turėtas sulūžo ir sutrupėjo. Siurblys iš rankų krenta.