Kategorija: Papathings’ai

Šeštadienio stebuklas. Vaikiai pabudo 7-tą, valandą draugiškai užsidarę duris žaidė savo kambary. O mes, mes valandą pusiau miegodami klausėm jų bruzdėjimo ir laukėm kada ateis mūsų žadint. Nu bet vis geriau nei mūsų lovos šturmas 7-tą. Daug geriau.

Kai pamatau kaip kitų vaikdirbių gaminiai išsidirbinėja, aš negalvoju, kad mano geresni. Ne. Taip pat nesvarstau kokias klaidas padarė vystytojai. Aš tik tyliai meldžiu, kad maniškiai nesugalvotų tokių pat cirkų išbandyt ant mano pavargusius galvos.

Vaikiai bevalgydavo pridrabstė ant grindų. Po vakarienės įdaviau skudurą ir liepiau sutvarkyti. Sutvarkė, kiek pavyko tiek. Jei ir toliau taip, tai planuoju edukaciniais tikslais po jų tvarkymo pats pridrabstyt maisto ir žiūrėti kaip aniems patinka manas bardakas.

Žiūriu facebooke didelės draugo šeimynos fotoreportažą. Tokie vis gražūs, tokie visi laimingi. Pavydu. Apie savo pagalvoju, abejoju ar tokios idilės prifotkinčiau. Draugui patyriau jo nuotraukas, ir… Ir jis papasakojo kiek nervų ir pykčių tai kainavo. Man ramiau.

Mūsų šeimoj nėr Velykų Bobutės. Tad mes nieko ir nepasakojam vaikiams apie pensininkę su dovanom. Grįžus dukra pradėjo kamantinėt, nes draugei tai atnešė tikrų lūpdažių, kada jau jai laukt dovanų. Gerai, kad dar nelabai suvokia ką reiškia ‘kitais metais’.

Iš pradžių sėdi. Tada vaikšto. Vėliau naudojasi puoduku. Po kiek laiko, patys nubėga į tualetą. Galiausiai savarankiškai supas ant supynių. Vis mažiau fizinio darbo, vis daugiau reikia dirbt psichologu.

Kad tik. Valgyk kopūstų sriubą, gerai išrinksiu iš jos kopūstus. Bet tu tik valgyk. Valgyk sriubą. Supilsiu į puoduką , duosiu šiaudelį. Bet tu tik siurbčiok sriubą. Viskas kas tik padeda, viskas kas tik suveikia.

Jei ne vaikių atsinešti velykiniai darbeliai iš darželio, atrodytų, kad mes visai nešvenčiam šios šventės. Dabar gi, tai Oliziukas, tai želmenėliai, tai kartoninės vištytės bei putplasčio kiaušiniai. Šventinė atmosfera. Girliandų tik trūksta.

Besiklausydamas tėvavimo mokymų vis išgirstu raginimų: ‘pajauskit šią akimirką, būkit tame momente’. O kad jie žinotų kiek kartų taip dariau. Nepadėjo. Nes visad ištikus sunkiam tėvavimo momentui jausdavausi, kad nenoriu nei jo jaust, nei jame būt.

Sugadino darželis vaikį. Nerodau teliko, tai mažius pritreniruotas STEAM pamokėlių pradėjo eksperimentus daryt. Aišku, mokslinės naudos butelis su trupučiu vandens, sumestais trupiniais ir užmaukšlintu balionų neturi, bet jei taip ir toliau, žiū moksliuku pataps.